Miestelis, kuriame gyvena Jokūbas, gali pasirodyti panašus į daugelį kitų Lietuvos miestelių. Tačiau Jokūbui jis pats mylimiausias.
Čia gyvena jo senelis – geriausias siuvėjas, iš medžiagos skiautės darantis stebuklus, tėtis – teatro direktorius, dievinantis teatro pasaulį, pati rūpestingiausia mama ir daugybė keistuolių, klegančių miestelio gatvėse.
Čia pardavinėjamos skaniausios spurgos, riebiausia žuvis, sekamos spalvingiausios istorijos ir nutinka keisčiausi nuotykiai.
Čia verda gyvenimas, žmonės barasi, taikosi, įsimyli, svajoja.
Tačiau vieną dieną prasideda karas. Jokūbas pasislepia rūsyje, o iš ten išėjęs randa tuščias miestelio gatves.
Kur jie – visi gatvės prekeiviai, muzikantai, brangūs ir artimi veidai, gyvenę šalia? Kur jie dabar?
Ką daryti, kai nebelieka, net mažiausios medžiagos skiautės, iš kurios galima ką nors pasiūti?
„Tai pasakojimas apie tai, kas lieka, kai nieko nebelieka, – sakė M.Mičiulytė. – Kai sugriaunamas miestelis, išžudomi žmonės, lieka prisiminimai, kurie ir yra vertybė.
Nors spektaklyje vaizduojamas žydų miestelis Antrajame pasauliniame kare, tai gali būti pasakojimas apie bet kurį miestelį, bet kuriuos laikus.“
Spektaklis, kurio premjera įvyks ateinantį sekmadienį, 12 val., sukurtas naudojant žydų pasakas, folkloro elementus, Abraomo Karpinovičiaus knygos „Paskutinis Vilniaus pranašas“ motyvus.
„Jokūbo dienoraštis“ taip pat bus rodomas Tarptautiniame lėlių teatro festivalyje gegužės 24d., 11 val. Jis vyks Kauno valstybiniame lėlių teatre.
