Vakar pavakarę duris žiūrovų miniai atvėrė naujoji 5500 vietų Šiaulių arena.
Į renginį suvažiavę svečiai negailėjo komplimentų šeimininkams, neakivaizdžiose lenktynėse aplenkusiems ne tik Klaipėdą, Panevėžį, bet ir Kauną.
Premjeras Gediminas Kirkilas pagyrė ne tik Šiaulių vadovus, bet ir arenos architektą Eugenijų Miliūną: „Tai įrodymas, kad nereikia ieškoti svetur – mes patys viską puikiai sugebame“.
„Tegul visi seka šiauliečių pavyzdžiu. Arenas reikia statyti, o ne apie jas kalbėti, – atidarymo iškilmėse susirinkusią kviestinių svečių minią pralinksmino kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas. – Ką darytume, jei mums būtų patikėta rengti Europos krepšinio čempionatą šiais metais, o ne 2011 metais?“
Tai – antrasis modernus statinys Lietuvoje.
Prieš kelerius metus iškilusioje „Siemens“ arenoje telpa 12,5 tūkstančio žiūrovų.
Šventė truks tris dienas
Į beveik 74 milijonus litų kainavusio statinio iškilmes sugužėjusiems šiauliečiams ir miesto svečiams šventiniai renginiai truks dar dvi dienas.
Vakar Arūno Valinsko ir Ingos Jankauskaitės vedamame vakare koncertavo Česlovas Gabalis, Radži, berniukų choras „Dagilėlis“, ŽAS, iliuzijos teatras „DiArchy“, šoko „Tina Dance“ šokėjos.
Šiandien arenoje vyks Lietuvos studentų ir Švedijos vyrų nacionalinės rinktinės dvikova.
Penktadienio vakarą pradės Prancūzijos akrobatų „Crazy Dunkers“ pasirodymas, o po to jėgas išmėgins Lietuvos ir Švedijos nacionalinės vyrų krepšinio ekipos.
Išgraibstė visus bilietus
Šiaulių arenos atidarymas sulaukė milžiniško susidomėjimo – į visus renginius bilietai buvo išgraibstyti. Neliko nei po simbolinį litą kainavusių bilietų į atidarymo šventę, nei 20-40 litų kainavusių bilietų į krepšinio varžybas.
Tiesa, bilietų parduota mažiau nei arenoje vietų, nes nemenką jų dalį užėmė kvietimus gavusios kitų šalies miestų delegacijos, užsienio svečiai.
Nespėję nusipirkti bilietų šiauliečiai per vietines televizijas galėjo stebėti tiesioginę transliaciją.
Ažiotažas kilo ir dėl VIP ložių bei vardinių vietų. Iš 27 ložių neparduotos liko vos dvi, o priešais ložes esančios vardinės vietos visam sezonui buvo išgraibstytos.
Pastatė per pusantrų metų
Šiauliai iki šiol neturėjo didesnės salės masiniams renginiams.
Iškilusi arena atvėrė kelią žengti aukštyn ir „Šiaulių“ krepšinio klubui. Ankštoje senutėlėje salėje spaudęsi šiauliečiai krepšininkai šį lapkritį debiutuos ULEB taurės turnyre.
Būtinybę pastatyti erdvius rūmus sporto ir kultūros reikmėms vietiniai politikai svarstė ne vienerius metus. Didžiausią postūmį padarė Lietuvai suteikta teisė rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą.
Statyti areną šiauliečiai suskubo įkandin Vilniaus – 2005 metų pabaigoje. Kartu savosios arenos projektavimo darbus pradėjęs Panevėžys užtruko – kompleksą su dviračių treku statyti pradėta tik prieš kelias savaites.
Kitąmet planuojama pradėti Klaipėdos arenos statybą. Iš mirties taško šią savaitę pajudėjo ir interesuose paskendusi ir nerealius šimtamilijoninių investicijų planus kūrusi Kauno valdžia.
Ilgai su prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International“ tąsęsi kauniečiai sugrįžo prie Šiaulių arenos autoriaus architekto E.Miliūno dar 1998 metais pradėto rengti projekto.
Išsiskiria žvilgančiu fasadu
Kauniečio architekto E.Miliūno vadovaujamos grupės suprojektuota Šiaulių arena tapo pirmuoju pasaulyje statiniu, kurio fasadas dengtas holografinio stiklo paketais. Iki šiol tokia danga buvo dengiami tik statinių fragmentai.
Architektas neslėpė, kad ilgai dvejojo dėl tokio sprendimo. Pirmiausia – dėl kainos, nes holografine plėvele dengto stiklo Lietuvoje niekas negamino, o įvežtinio iš JAV kaina siekė 1200 litų už kvadratinį metrą.
Abejones išsklaidė bendrovės „Hronas“ ir Panevėžio stiklo fabriko specialistai, sukūrę lietuvišką gaminį.
Statiniu liko patenkintas ir JAV gyvenantis architektas Algimantas Bublys, kurio darbų sąraše – garsioji Detroito arena.
Viduje – asketiškas įspūdis
Arenos vidaus erdvės – tarsi atsvara saulėje visomis vaivorykštės spalvomis tviskančiam fasadui.
Viduje dominuoja juoda, pilka, metalo spalvos, panaudota nemažai stiklo. Asketiškumo įspūdį sustiprina neuždengtos konstrukcijos, inžineriniai tinklai.
„Toks buvo sumanymas, – „Lietuvos rytui“ sakė architektas E.Miliūnas. – Svarbiausia yra reginys, todėl nenorėjome slaviškai rėksmingo ir spalvingo arenos vidaus“.
Arenos vardas liko miestui
Didžiąją dalį arenos statybos išlaidų padengė ES struktūriniai fondai, skyrę 49 milijonus litų. Likusią dalį sumokėjo valstybė ir savivaldybė.
Arena pavadinta miesto vardu, nes nesėkme baigėsi derybos su keliomis bendrovėmis, pretendavusiomis į šį pavadinimą. Viena pretendenčių buvo telekomunikacijų bendrovė „Teo“.