Tai žurnalistams sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė po
V.Adamkaus ir A.Kubiliaus susitikimo antradienį.
„A.Kubilius patikino prezidentą, kad koaliciją ketinančios sudaryti
keturios partijos yra darbingos ir pasiryžusios veikti kartu. Prezidentas
paprašė A.Kubiliaus imtis iniciatyvos sudaryti naują Vyriausybę. Prezidentui
rūpi politikos tęstinumas ir stabilumas užsienio reikalų ir krašto apsaugos
srityse ir kad būtų vykdomi prisiimti įsipareigojimai ir pradėti darbai", -
kalbėjo R.Grumadaitė.
Pasak jos, šalies vadovas išvardijo ir svarbiausius būsimos Vyriausybės
veiklos prioritetus.
„Tai energetinių projektų, elektros jungčių tiesimo spartinimas, tai
esminė sveikatos apsaugos pertvarka, mokslo ir studijų reforma bei teismų
sistemos pertvarka. Šiems darbams prezidentas nuolat ragino ir drąsino
kadenciją baigiantį Seimą ir Vyriausybę", - sakė R.Grumadaitė.
Vienas svarbiausių pirmųjų darbų, anot jos, kuris patikrins naujos
koalicijos gebėjimą dirbti ekonominio ir finansinio sunkmečio sąlygomis -
tai kitų metų biudžeto peržiūra.
„Prezidentas tikisi, kad į ministrų pareigas bus skiriami kompetetingi,
problemas išmanantys ryžtingi žmonės, nebijantys imtis nepopuliarių, tačiau
labai svarbių sprendimų", - teigė prezidento atstovė.
Į Vyriausybės vadovo postą pretenduojantis TS-LKD pirmininkas A.Kubilius
savo ruožtu teigė, jog su šalies vadovu daugelį problemų ir galimus jų
sprendimo būdus matąs labai panašiai.
„Labai svarbu, kad ta bendrystė ir partnerystė nuo pat pirmųjų dienų yra
jaučiama labai giliai. O atskirus klausimus, kuriuos aptarėme, ar
energetikos, ar ekonomikos ir finansų reikalai, kurie artimiausiu metu bus
patys svarbiausi, tai labai panašiai matome tų problemų sprendimo būdus", -
kalbėjo A.Kubilius.
Anot jo, vienas pirmųjų veiksmų bus krizės prevencijos planas, susietas
su kitų metų biudžeto projektu, kuris taip pat „bus susietas ir su šių metų
biudžeto vykdymo rezultatais".
„Tam, kad tokį planą galėtume turėti tikrai efektyvų ir parengtą tokiame
lygyje, kad žinotume, kad tikrai padės įveikti krizės reiškinius, mes
telksimės visą Lietuvoje esantį protą ir išmintį, tame tarpe ir tą, kurio
nemažai yra ir šiuose (Prezidentūros - BNS) rūmuose", - sakė A.Kubilius.
TS-LKD pirmininkas patvirtino, jog su prezidentu, be kita ko, buvo
aptarta galimybė išskaidyti Ūkio ministeriją į dvi atskiras, t.y. vieną
kuruosiančią ekonomikos reikalus, kitą - energetikos.
Pasak A.Kubiliaus, tokį pasiūlymą yra pateikę ir derybų dėl būsimo
koalicijos partneriai liberalcentristai, ši galimybė bus svarstoma tarp visų
koalicijos partnerių.
„Aš nematyčiau kokių nors didesnių problemų labai aiškiai pasakant, kad
Ūkio ministerijos skaldymas į dvi dalis - ministeriją, atsakingą už verslą,
inovacijas, investicijų pritraukimą ir ministeriją, atsakingą už energetiką
- toks skaldymas turėtų vykti tokiu būdu, kad tai net ir padėtų sutaupyti
valstybės lėšų ir kartu išgryninti funkcijas bei atsakomybes ir leistų
turėti valstybei tikrai efektyviai veikiantį administracinį instrumentą
spręsti energetikos problemas, kurios artimiausius 10-15 metų bus, ko gero,
pačios svarbiausios mūsų valstybės ekonomikos ir saugumo reikaluose", - sakė
A.Kubilius.
Anot jo, šį ministerijų išskaidymą būtų galima padaryti neišplečiant
biurokratinio aparato bei valstybės išlaidų: „Vienintelis dalykas, ko gali
padaugėti - atsiras dar viena iškaba ant Ūkio ministerijos pastato".
A.Kubilius patikino, jog susitikime su prezidentu apie konkrečias
personalijas ir galimus kandidatus į Vyriausybės narių postus nebuvo
kalbama.
Atskirai buvo aptarta užsienio politikos tęstinumo būtinybė.
„Mes aptarėme pačią užsienio politikos tęstinumo svarbą, dėl ko ir mums,
ir prezidentui nėra jokių abejonių. Dar kartą galiu pabrėžti, kad šiame
Seime mes rėmėme ir gynėme prezidento užsienio politikos liniją, net ir
pristabdydami Seime rengtą partijų susitarimą dėl užsienio politikos
tęstinumo, nes mums pasirodė, kad tame variante, kuris buvo rengtas
dabartinio Seimo daugumos, pakankamai aiškiai neatsispindėjo prezidento
vykdytos užsienio politikos nuostatos, ypač pastaruoju metu. Dėl personalijų
(kandidato į užsienio reikalų ministro postą -BNS) mes nekalbėjome, bet
tikrai tarsimės su prezidentu, suvokdami, kad prezidento ir būsimo užsienio
reikalų ministro sutarimas gyvybiškai svarbus Lietuvai", - sakė A.Kubilius.
Naujasis Seimas į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio viduryje. Pagal
Konstituciją, naująjį Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti
ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia prezidentas. Šalies
vadovas pirmojo Seimo posėdžio datos kol kas nepaskelbė.
Seimas laikomas išrinktu tuomet, kai paskelbiami oficialūs rinkimų
rezultatai. Tai turėtų būti paskelbta ne vėliau nei šį sekmadienį.
Pirmojo Seimo posėdžio dieną Vyriausybė grąžina prezidentui savo
įgaliojimus ir pradedama formuoti naujoji Vyriausybė.
Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, šalies vadovas ne vėliau kaip per 15
dienų teikia Seimui svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą.
Pagal Konstituciją, ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria ir
atleidžia prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia ministro pirmininko teikimu šalies vadovas.
Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo
pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę ir
pateikia svarstyti jos programą.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje
dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.
TS-LKD, rinkimuose jau pradėjo formuoti koaliciją. Pirmadienį pasirašytas
TS-LKD, Tautos prisikėlimo partijos (TPP), Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir
centro sąjungos pareiškimas dėl valdančiosios koalicijos sudarymo.
Vyriausios rinkimų komisijos preliminariais duomenimis TS-LKD gali turėti
45 vietas Seime, TPP - 18 vietų, Lietuvos liberalų sąjūdis - 11, Liberalų ir
centro sąjunga - 8 vietas Seime. Pirminiais duomenimis, keturių partijų
koalicija Seime turės mažiausiai 83 parlamentarų balsus iš 141.
Lietuvos socialdemokratų partija rinkimuose iškovojo 26, partija „Tvarka
ir teisingumas" - 15, koalicija „Darbo partija + jaunimas" - 10 mandatų.
Keturis mandatus gavo nepriklausomi kandidatai, po tris - Lenkų rinkimų
akcija ir Valstiečių liaudininkų partija, vieną - Naujoji sąjunga.