Kirkilų kaimas nepastebėjo, kai jį aplankė G.Kirkilas

Biržų rajone esančio Kirkilų kaimo gyventojai visai rimtai dėsto, kad per kiekvienus rinkimus neturi pasirinkimo, už ką balsuoti. Jau pats kaimo pavadinimas juos įpareigoja palaikyti vienintelį garsų politiką - buvusį socialdemokratų premjerą Gediminą Kirkilą.

Dabar, socialdemokratus nušvilpus nuo valdžios, dažnas pasišaipo iš kirkiliškių, kad toks jų meldimasis vienam dievuliui naudos vis tiek neatnešė - G.Kirkilas jų kaime ne tik nė karto neapsilankė, bet ir kitaip neparėmė.

Nuošalus kaimas esą vienodai stumia dienas tiek valdant dabartiniam premjerui Andriui Kubiliui, tiek ankstesniems politikams.

Į piktas pašaipas kirkiliečiai turi tvirtą atsaką: reikia pačiam rūpintis savimi, netingėti dirbti - tada gyvenimas bus geras esant bet kokiai valdžiai.

Kirkilų kaimo bendruomenės pirmininkė Regina Nemanienė prisipažįsta, kad kartais visi pasvarsto, jog tikrai įdomu būtų sulaukti G.Kirkilo. Tad galime kirkiliškiams pranešti, kad jie garsaus svečio lauktų į balandžio pabaigą. Vakar G.Kirkilas tai perdavė per „Panevėžio rytą“.

Ekspremjeras teigė, kad jis apie Kirkilų kaimą žino iš senelio pasakojimų. Nors pats gimė Vilniuje, o senelis Kaune, pastarasis jam tvirtino, kad giminės šaknys esančios būtent Biržų rajone ir netgi - labai kilmingos. Paskutinės tetos, gyvenusios Kirkilų kaime, esą išvykusios į Ameriką.

„Buvo tokia legenda, kad iš bajorų esame kilę, bet dabar jau nebelabai yra ko klausti“, - aiškino savo genealoginio medžio niekad nesudarinėjęs G.Kirkilas.

Opozicijos lyderis tvirtino, kad Kirkiluose jis lankėsi, tik labai seniai, dar nusifotografavo prie rodyklės su kaimo pavadinimu. Dabar rengiasi atvykti su kandidato į prezidentus komanda.

Nors kaime dabar negyvena nė vienas Kirkilas, vietovės pavadinimas, pagal istorinius šaltinius, yra kilęs būtent nuo šios pavardės.

Jau 1585 metais viename Upytės pavieto (to meto administracinio suskirstymo vieneto, apimančio dabartinę Panevėžio aps- kritį) teisme buvo svarstoma byla, kurioje iškilo ginčai dėl Biržų apylinkėse esančio Kirkilų lauko.

Šioje vietoje žemės valdas turėjo Upytės pavieto bajorai Kirkilai. Žmonės šiose valdose pradėjo įsikurti XVI amžiaus antroje pusėje. 1613 metais žemes čia turėjo keturi Kirkilų šeimos atstovai.

Kirkilų kaimas Širvėnos seniūnijoje yra viena iš aktyviausių karstinio reiškinio zonų Biržų rajone. Tarp kaimo sodybų daugelyje vietų žioji smegduobės. Kai kurių amžius siekia šimtus metų ir jos seniai pavirto tvenkiniais, tačiau retsykiais viena kita iš jų prabunda ir padidėja.

Šis vaizdingas kraštas garsėja ir unikaliu karstinės kilmės ežerynu. Jis yra įtrauktas į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“ ir būtent tuo dabar garsina Kirkilus.

Seniausių kaimo gyventojų beveik nebelikę. Čia gimusios ir užaugusios tėra kelios moterys. Kiti gyventojai, kaip jie patys juokauja, - ateiviai iš kitų vietų.

Kažkada kaimas buvo kaip viena šeima. Čia gyveno nemažai žmonių tokiomis pat pavardėmis, nors ir nesusijusių giminystės ryšiais. Senesni gyventojai pamena, jog Jukonių buvo gal dešimt. Taip pat nemažai gyveno Žukų, Matulionių.

Bendrapavardžiai paprastai turėjo pravardes, kuriomis juos kiti ir tevadino, - Kalvelis, Meistrelis, Galinis, Kabaras, Kaukšis. Pastarąją pravardę kirkiliškis gavo dėl nuolat vartojamo ištiktuko „kaukšt“.

Beveik 30 metų Kirkilų kaime gyvenantys Arvydas ir Emilija Januševičiai tvirtina, kad žmogus pats privalo dirbti ir nelaukti, kol kas kitas juo pasirūpins.

„Svarbiausia, kad dabar tik pensijų neatimtų, o jau šiaip kaip nors pragyvensim“, - apie visus bauginančią krizę mano pensininkai.

Abu pensininkai dar ūkininkauja. Tačiau dauguma gyventojų gyvulių nebeaugina - nebeapsimoka.

Jaunesnieji stengiasi kuo greičiau išvažiuoti iš kaimo į didesnius miestus ar užsienį. Kirkiluose vaikus galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų - jų yra apie dešimt.

Į gimtą kaimą sugrįžusių irgi yra.

Ona Gružauskienė Kirkiluose gyvena tik keleri metai, nors čia gimė ir užaugo. Suprastėjus motinos sveikatai, moteris nusprendė grįžti į vaikystės vietas. Anksčiau ji su šeima gyveno Kėdainiuose.

Išradinga kirkiliškė nusipirktos sodybos ūkinį pastatą pamažu pritaiko kaimo turizmui. Ji ėmėsi propaguoti kulinarinį paveldą. Atvykus turistinėms grupėms, moteris demonstruoja, kaip senoviniu būdu rūkoma mėsa, aliejuje verdamas nuo seno šiuose kraštuose žinomas skanėstas, vadinamas „karbatkomis“. Kepinys labai panašus į žagarėlius.

Nors ūkinis pastatas kapitališkai nerenovuotas, tačiau tai nėra didžiausias trūkumas.

„Daug kam, ypač vaikams, kaip tik labiau patinka natūrali, neišpuoselėta aplinka. Moksleiviai smagiai dūksta po šieną“, - pasakojo moteris.

Tačiau ji pripažįsta, jog remontas būtinas, norint sėkmingai vystyti kaimo turizmą. Iš karto vėl kita problema - reikia papildomai lėšų, ir nemažų.

Vasarą ji leis poilsiautojams apsistoti ir savo sodybos teritorijoje su palapinėmis. Tačiau kaimo turizmo galimybes šioje vietoje šiek tiek riboja gamtosaugos reikalavimai, mat moters sodyboje yra gerai žinoma smegduobė „Barbora“.

Prieš kelerius metus, čia gyvenant kitai savininkei, šimtametės smegduobės kraštas atskilo ir nugarmėjo į žemės gelmes. Suaktyvėjusi smegduobė neatbaidė O.Gružauskienės noro įsigyti šią sodybą. Nors Kirkiluose ir aplink juos netikėtai gali atsiverti žemė, tačiau vietos gyventojai to nebijo.

„Ar šiaip, ar taip, vis tiek reikės lįsti žemėn“, - juokauja jie.

Kaimo bendruomenė įregistruota tik prieš penkerius metus. Jos kronikoje - jau nemažai įvykių. Kirkiluose lankėsi prezidentas Valdas Adamkus, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Bendruomenės pirmininkė R.Nemanienė pasakojo, jog pradžia nebuvo labai lengva. Trūko lėšų, todėl visi kaimo žmonės padėjo kiek galėjo - aukojo po kelis litus, rinko senovinius eksponatus bendruomenės muziejui, įsirengė ir koplyčią. Dabar lėšų jau gaunama iš projektų.

Kirkilų bendruomenė spėjo pagarsėti senųjų amatų ir kulinarinio paveldo propagavimu. Užsisakiusiems šias pramogas turistams vietinės moterys pademonstruos, kaip kepami rupių miltų blynai iš čia pat sumalamų miltų.

Išverdama ir žuvienės iš Kirkilų ežerėliuose sugautų žuvų. Meistrai pademonstruos dirbinių iš metalo ir molio gamybos technologiją.

R.Nemanienė neslepia, kad bendruomenės kūrimasis būtų gerokai užtrukęs, jei kaimas Biržų valdžioje neturėtų savo žmogaus. Kalvystės menu užsiimantis Biržų rajono savivaldybės tarybos narys Vytas Jareckas buvo vienas iš iniciatorių kurti kaimo bendruomenę.

Į savivaldybės tarybą V.Jareckas pateko pagal socialdemokratų sąrašą, tačiau prieš gerą pusmetį kartu su dabar į Seimą išrinktu Valdemaru Valkiūnu ir Danute Martinkėniene buvo ištrenktas iš partijos. Dabar jis nepartinis.

„Kol kas pati geriausia partija - Kirkilų kaimo bendruomenė“, - šypsojosi vietos politikas.

Bet tai, kad socialdemokratai jam jau nebesavi, V.Jareckui nesutrukdytų pasikviesti G.Kirkilo į Kirkilus.

Kirkilų kaimo žmones burtis į bendruomenę V.Jareckui pradėjo agituoti dar dirbdamas Širvėnos seniūnijos seniūno pavaduotoju. Tuomet jis Kirkiluose kaip tik įsigijo buvusio kalvio sodybą ir įgyvendino savo seną svajonę - užsiimti kalvyste. Šiuo senoviniu amatu jis domėjosi gerą dešimtmetį.

Jau ne vienerius metus ši sodyba ir kalvystė Biržuose gyvenančiam tarybos nariui yra pats geriausias poilsis. Kartais tautodailininkas ilgam užsidaro kalvėje.

Buvęs Nemunėlio Radviliškio seniūnas, o dabar to miestelio mokyklos technologijų mokytojas V.Jareckas kirkiliečiams padeda rašyti projektus, bet į bendruomenės valdymą tikina nesikišantis, nes tai kvepia viešųjų ir privačių interesų pažeidimu.

Šiuo metu kaimo bendruomenė užsiima nauju projektu - amatų centro kūrimu bendruomenės namuose. Gavus finansavimą, centre būtų galima mokyti pynimo, kalvystės, keramikos, tekstilės ir senosios kulinarijos.