Ateities žemės ūkis - be aukštuosius mokslus baigusių specialistų?

Valstybės finansuojamas vietas, studento „krepšelius“, aukštosiose mokyklose apibrėžia Studijų ir mokslo įstatymas. Prieš jį priimant LVA, taip pat ir LŽŪU Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) įrodinėjo, kad tvarką reikėtų pakoreguoti, nes yra specialybių (pavyzdžiui, agronomai, veterinarai, miškininkai ir pan.), kurios dėstomos tik vienintelėse aukštosiose mokyklose. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, visoms specialybėms dėl studento „krepšelių“ teko konkuruoti bendrai. Pagal nustatytas kelias studijų kryptis, žemės ūkio specialybės pakliuvo į biomedicinos mokslus, kuriems iš viso valstybė numatė skirti 1289 „krepšelius“. Į minėtą kryptį patenka ne tik medicina, biologija, bet ir agronomija, miškininkystė, veterinarija, gyvulininkystė. Dėl tokio grupavimo žemės ūkio srities mokslai pralošė nemažą valstybės finansuojamų vietų skaičių.

LVA į veterinarijos specialybę gavo 63 valstybės finansuojamas vietas, į veterinarinę maisto saugą – 27. Tai sudaro apie trečdalį praėjusių metų vietų. Tuo tarpu norinčiųjų mokytis veterinarijos, kurią stojant nurodė pirmoje vietoje, buvo 118.

Didelė problema – LVA rengiama specialybė – gyvulininkystės technologija, kuri negavo nė vieno „krepšelio“. Tai reiškia, kad visi šios specialybės panorėję mokytis studentai už mokslą privalės mokėti. Tačiau per pirmąjį priėmimo etapą į mokamas vietas stojančiųjų... nesulaukta nė vieno.

Į valstybės finansuojamas vietas norėjo patekti 20 jaunuolių. Tačiau tokių vietų, kaip minėta, iš viso neskirta. Anksčiau studijuoti gyvulininkystę kasmet pradėdavo apie 80 studentų.

Pasak LVA rektoriaus prof. habil. dr. Henriko Žilinsko, per pirmąjį studentų priėmimo etapą, kuris baigėsi liepos 30 d., studijų sutartis į valstybės finansuojamas vietas pasirašė 88 būsimi pirmakursiai: veterinarinės maisto saugos – 26 (vienas iš jų – ištęstinėms, seniau vadintomis neakivaizdinėmis, studijoms), veterinarinės medicinos – 62. Tad visi skirti studento „krepšeliai“ užimti. Konkursas į šias specialybes buvo nemažas: į veterinarinę maisto saugą iš viso norėjo įstoti 541 jaunuolis, į veterinariją – 393.

Per pirmąjį etapą LVA, be to, priimti dar 137 būsimi pirmakursiai į mokamas vietas: nuolatinėms (kitaip tariant, dieniniame skyriuje) veterinarinės maisto saugos studijoms – 52, ištęstinėms – 25; veterinarinės medicinos nuolatinėms studijoms - 60. Tad iš viso pirmoje studijų pakopoje, t. y. bakalauro studijoms LVA į pirmą kursą rugsėjį turėtų susirinkti 225 studentai. Palyginti su pernai metais surinkta maždaug pusė būsimų studentų. Seniau į pirmą bakalaurų kursą ateidavo per 400 studentų.

Priežasčių, kodėl taip atsitiko su gyvulininkystės studijomis, pasak LVA rektoriaus, reikia ieškoti. Nėra vienintelės. „Šalyje kuriasi daug stiprių gyvulininkystės ūkių, veikia pašarų gamybos, veislininkystės įmonės, paukštynai ir pan. Specialistų poreikis nemažas, jų ieškantys darbdaviai net kreipiasi į akademiją. Kodėl nė vienas jaunuolis neatėjo mokytis šios specialybės, didelis galvosūkis“, - sakė H. Žilinskas.

Agrariniai mokslai - ne patys paklausiausi

LŽŪU nuolatinėms ir ištęstinėms bakalauro studijoms gavo 233 valstybės finansuojamas vietas. „Tai daugiau negu laukėme. Pagal sudarytus „krepšelių“ dalijimo principus, jie atitenka geriausiems. Ilgametė praktika, tiek mūsų, tiek užsienio universitetų, kuriuose yra agrarinės studijos, rodo, kad patys geriausi absolventai renkasi ne žemės ūkio specialybes. Žinoma, atsiranda vienas kitas itin motyvuotas jaunuolis, kuris tikslingai nori studijuoti agrarinius mokslus, bet pagal mokyklos baigimo balus dauguma mūsų studentų – vidutiniokai ar žemiau vidutinių. Tokiems studentams, o kartu ir universitetui, valstybės „krepšelių“ tikrai nebus“, - sakė prorektorius doc. dr. Jonas Čaplikas.

Vertindamas gautų studijų krepšelių skaičių, studijų prorektorius pastebėjo, jog geresni rezultatai technologinių mokslų srityje: nors šalyje šios srities studijos nėra itin paklausios, į jas nebuvo labai didelio konkurso, todėl studijų krepšelių gauta daugiau. Pavyzdžiui, žemėtvarkai – net 54, kai numatoma iš viso priimti apie 70 studentų. Kiek kitokia socialinių mokslų, kuriems priklauso ir specifinė kaimo plėtros administravimo studijų programa (beje, šiemet aukštai įvertinta net užsienio ekspertų), padėtis. Socialinių mokslų studijos šalyje anksčiau buvo ir toliau lieka labai paklausios. Todėl stojančiųjų į jas konkursiniai balai dideli. O agrarinė ekonomika, kiti su žemės ūkiu susiję socialiniai mokslai – ne tokie paklausūs. Todėl LŽŪU šios studijų programos gavo palyginti nedaug „krepšelių“: Ekonomikos ir vadybos fakulteto studijų programoms teko tik 29.

Tad iš LŽŪU rengiamų specialybių daugiausia studentų „krepšelių“, be žemėtvarkos, gavo žemės ūkio mechanikos inžinerija (32), žemės ūkio inžinerija ir vadyba (25), vandens apsaugos inžinerija (25). Nė vieno studento „krepšelio“ negavo žemės ūkio verslo vadyba. Tik vienas studentas nemokės už kaimo plėtros administravimo studijas. Vos po kelias valstybės finansuojamas vietas teko nuolatinių studijų agronomijai (7), miškininkystei (6). Hidrotechnikos inžinerijai bei žemės ūkio buhalterinei apskaitai ir finansams teko po 10 studentų „krepšelių“, žemės ūkio energetikos inžinerijai – 11, ekologijai – 12, žemės ūkio ekonomikai - 17.

LŽŪU studijų prorektorius pasidžiaugė, kad nemažai, t. y. 698 jaunuolius pakvietė studijuoti į mokamas nuolatinių ir ištęstinių studijų vietas.

Tad per pirmąjį priėmimo etapą studijų sutartis pasirašė, t. y. į universitetą priimti 828 pirmakursiai: iš jų 216 – į valstybės finansuojamas ir 612 – į mokamas vietas. Tai sudaro 55,9 proc. pernai priimtųjų skaičiaus.

Dėl šių metų stojimo rezultatų LŽŪU vadovybė nepanikuoja. „Esame suskaičiavę variantus, kokiam kritiniam studentų skaičiui esant galime užtikrinti universiteto veiklą ir studijų kokybę. Užtikriname, kad visuose fakultetuose, visose studijų programose bus bent po vieną studentų akademinę grupę. Taigi studijos nenutrūks. Žinoma, gaila, kad dominuos už mokslą mokantys studentai“, - sakė J.Čaplikas.

„Skaičiuosime, kiek akademija gaus pajamų ir kaip iš tų lėšų reikės išgyventi. Dėstytojų atleidinėti kol kas nenumatome, tačiau tam tikrų taupymo priemonių neišvengsime“, - sakė LVA rektorius H.Žilinskas.

LVA į mokamas veterinarinės medicinos vietas priimti studentai per metus turės mokėti 9478 Lt (nuolatinės bakalauro studijos trunka 5,5 metų). Veterinarinės maisto saugos nuolatinių studijų kaina per metus sudaro 7922 Lt, bakalauro studijos trunka 4 metus. O ištęstinių studijų – 5281 Lt, jų trukmė – 6 metai.

Metinė gyvulininkystės technologijos studijų (jos trunka 4 metus) kaina dieniniame skyriuje LVA yra 7922 Lt, ištęstinių studijų (neakivaizdiniame skyriuje), kurios trunka 6 metus, – 5281 Lt. LŽŪU Vadybos ir verslo administravimo studijų kaina metams – 3965 Lt, ekologijos ir aplinkotyros, agronomijos, miškininkystės – 5460 Lt, technologijos mokslų (inžinerijos, kraštotvarkos, energetikos) – 7020 Lt. LŽŪU prorektorius pastebėjo dar vieną nepalankų dalyką: ne tik šiame, bet ir kituose universitetuose beveik nebelieka technologinių mokslų ištęstinių studijų studentų. Taip atsitiko dėl pasikeitusių sąlygų: beveik tris kartus padidėjo metinė studijų kaina, o trukmė nuo penkerių metų pailgėjo iki šešerių.

Anksčiau mokamų studijų kainos, pasak H.Žilinsko, buvo gerokai mažesnės. O nuo šių metų ŠMM nustatė normines studijų kainas, apskaičiavo studentų „krepšelius“. Kiekviena aukštoji mokykla mokamų studijų kainas koregavo, tačiau tokių, kurie jas didintų, berods, nebuvo. Kai kurie universitetai dėl panašių populiarių specialybių konkurencijos kainas mažino, tačiau, palyginti su ankstesniais metais, jos vis tiek gerokai išaugo.

„Pavasarį prognozavome, kad agrarinių mokslų studijos surinks mažai studento „krepšelių“. Taip ir atsitiko. Dėl to ateityje susidarys disbalansas tarp sparčiai besivystančio žemės ūkio ir jo aprūpinimo aukštos kvalifikacijos specialistais. Visi žinome, kad dabar į agrarinę sferą investuojama daug Europos Sąjungos paramos, ūkiai, perdirbimas modernizuojami. Ar galės tai vykti be specialistų? Vyriausybei, švietimo ir mokslo reformos rengėjams bandėme įrodyti, jog į agrarines specialybes reikalingas kitoks požiūris. Regis, tuomet mus suprato. Tačiau sprendimų nebuvo. Prašėme, kad jau šiemet specifinėms agrarinėms studijoms būtų skirtas tikslinis finansavimas. Problema lieka, nors valdžios institucijose, po studentų priėmimo rezultatų, rodos, jau matyti, kad tikslinis finansavimas reikalingas. Tikimės, kad kitais metais jis bus“, - kalbėjo prorektorius J.Čaplikas.

Beje, buvo teigiama, jog šiemet pagal naują tvarką vykdytas studentų priėmimas, krepšelių dalijimas turėjo parodyti, kokios studijų programos paklausios, kokybiškos, o kokios - ne. Tačiau iš tiesų šie dalykai neatsiskleidė. „Daugelis LŽŪU studijų programų įvertintos tarptautinių ekspertų kaip tikrai kokybiškos. Jos gali būti geriausios, bet vis tiek nenurungs medicinos studijų programų, nesvarbu, kokios kokybės jos būtų“, - sakė prorektorius.

„Valstybė pasirinko tokią politiką, pagal kurią mokiniai nulemia, kurios specialybės gaus daugiau valstybės finansuojamų vietų: kur geriausi mokiniai ėjo, ten jie ir nusinešė „krepšelius“. Tai reiškia, kad mokinys nulėmė tam tikrų specialybių populiarumą. Valstybė specialybių poreikio nereguliuoja“, - sakė H.Žilinskas.

Pasak LVA rektoriaus, jei būtų leista konkuruoti tik žemės ūkio srityje, tikėtina, akademija būtų sulaukusi daugiau norinčiųjų studijuoti ir gavusi daugiau valstybės finansuojamų vietų. „Girdėjome, jog ruošiamas naujas specialybių klasifikatorius. Kitais metais, manoma, studentų „krepšelių“ skirstymo tvarka bus tobulesnė, galbūt į tokias specialybes, kaip gyvulininkystė, bus duodamas tam tikras valstybės finansuojamų vietų skaičius be konkurencijos“, - viliasi LVA rektorius.

Pasak prorektoriaus J.Čapliko, šių metų įstojusiųjų į šalies aukštąsias mokyklas pasiskirstymas pagal specialybes dar labiau išbalansuos darbo rinką: netolimoje ateityje labiausiai reikalingų specialistų gali trūkti, o kitų bus per daug.

„Žemės ūkio sektorius yra vienas labiausiai besivystančių mūsų šalyje. Net dabar, ekonomikos nuosmukio metu, jis liko stabiliausias. Neseniai Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas žemės ūkio specialistų poreikio prognozavimas. Jis parodė, jog šiek tiek (10-15 proc.) pamažinti rengiamų specialistų skaičių galima. Tačiau jokiu būdu ne dvigubai. O kai kurių specialistų, pavyzdžiui, žemės ūkio inžinierių, reikia net daugiau negu išleidžiama. Kitas specialistų poreikio darbo rinkoje rodiklis – įsidarbinimas. Turime stebėsenos sistemą, kuri parodo universitetą baigusių absolventų įsidarbinimą. Rezultatai tikrai geri: per 80 proc. įsidarbina tiesiogiai ar netiesiogiai pagal studijų programas. Tai dar nereiškia, kad kiti lieka be darbo. Stojančiųjų į LŽŪU esminis motyvas – galimybė įsigyti darbo rinkoje paklausią specialybę“, - kalbėjo prorektorius J.Čaplikas.

Rytoj, rugpjūčio 5 d., bus skelbiamas papildomas priėmimas į aukštosiose mokyklose ir kolegijose likusias laisvas studijų vietas. Tikėtina, kad būsimų pirmakursių skaičius dar kiek padidės, tačiau vis tiek rugsėjo pirmąją šalies agrarinėse aukštosiose mokyklose mokslo ištroškusio jaunimo klegesio bus gerokai mažiau negu ankstesniais metais.