N.Veličkienė: „Skųsiuosi prezidentei!”

Teismų maratonas, į kurį ji buvo papuolusi prieš kelerius metus, ir vėl sukasi. Už negrąžintas skolas kailių karaliene vadinamą N.Veličkienę į teismą padavė jos verslo partneriai iš Prancūzijos ir Šveicarijos. Viena verslininkės advokačių — Danutė Puzirauskienė teigė, kad šioje byloje — daug netikslumų, dalis ieškovų sąskaitų gali būti suklastotos, išrašytos atgaline data. Įskaudinta N.Veličkienė ketino kreiptis net į prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Kailių verslu užsiimanti Šveicarijos bendrovė „Mayer & CIE AG“ ir kailių išdirbimo įmonė „Compagnie Industrielle de Pelleteries“ iš Prancūzijos už negrąžintas skolas ieškinį pateikė įmonėms „Vobekra“ ir „Nijolė ir partneriai“ bei Nijolei Veličkienei, kaip asmeniui.

„Tai sufabrikuotas verslo partnerių šveicarų ir prancūzų ieškinys, — tvirtino 61 metų N.Veličkienė. — Čia matau sąmokslininkus, specialiai daromas klaidas“.

Pirmosios instancijos — Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius po 6 metų bylinėjimosi priėmė verslininkei N.Veličkienei, atstovaujamai Vytauto Markevičiaus advokatų kontoros „Marger“, nepalankią nutartį. Teismas N.Veličkienei nurodė grąžinti apie 16 milijonų litų skolą. Ši nutartis buvo priimta šių metų liepos 24 dieną, penktadienį. Tai buvo paskutinė teisėjo D.Rinkevičiaus darbo diena prieš atostogas. Per atostogas teisėjas atsipeikėjo, kad perlenkė lazdą.

Todėl ketvirtadienį, liepos 30 dieną, N.Veličkienės advokatus pasiekė dar viena nutartis, kuri, galima spėti, sukurpta atgaline data. Pasirodo, kailių verslu užsiimanti Šveicarijos bendrovė „Mayer & CIE AG“ savo atsakovais įvardijo UAB „Vobekra“ bei Nijolę Veličkienę kaip asmenį. Įmonei „Nijolė ir partneriai“ šveicarai pretenzijų neturi.

Kalbintus teisės specialistus nustebino, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo — įmonės „Compagnie Industrielle de Pelleteries“ nuo 1997 02 04 iki 1999 05 06 išrašytą ir teismui pateiktą 51 sąskaitą, kurių bendra suma — 2 031 982 JAV doleriai, kaip pirkėją (skolininkę) nurodant UAB „Nijolė ir partneriai“. Tuo metu tokia įmonė iš viso neegzistavo — ši bendrovė buvo įregistruota tik 1999 08 16.

„Be jokios abejonės, šios sąskaitos išrašytos atgaline data, nes nė vienas atsakovų tų sąskaitų anksčiau nematė. Jose nėra nei atsakovų parašų, nei datų, kada jos buvo įteiktos“, — sakė advokatė D.Puzirauskienė.

„Joks teismas negali remtis suklastotomis sąskaitomis, kurios parengtos atgaline data. Jeigu tokių bylų atsiranda Lietuvoje, esame visiškai nesaugūs. Aš noriu skambinti visais varpais — mes gyvename labai nesaugiai. Jeigu tu šiandien esi verslininkas ir planuoji kokią nors ateitį, manai, kad po trejų metų turėsi įmonę, tai šiandien tu jau skolingas du milijonus. Tiek sąskaitų tau jau prirašyta“, — kalbėjo N.Veličkienė.

Vilniaus apygardos teisme įmonės „Compagnie Industrielle de Pelleteries“ ieškinys kaip neįrodytas jau buvo atmestas 2004 metais. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės neįrodytos ir dabar. Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui N.Veličkienė įteikė pareiškimą dėl dokumentų klastojimo. Taip pat verslininkai rengia skundą Apeliaciniam teismui.

Kad būtų didesnė intriga, sąskaitos buvo išrašinėjamos ne prekių gavėjų — UAB „Nijolė ir partneriai“ ir privačios įmonės „Nijolė“, bet Nijolės Veličkienės, kaip fizinio asmens, vardu. Negana to, ne vienas bendrovės „Mayer & CIE AG“ reikalavimas nepagrįstas net virtualiosiomis sąskaitomis, užteko jų žodinio paaiškinimo, neva jie mokėjo už atsakovus ir tos sumos buvo įrašomos į skolų suvestinę be sąskaitų.

„Aš, kaip fizinis asmuo, neįvykdžiau nė vienos ūkinės veiklos operacijos. Esu žinoma ir moku už tai didelę kainą. Viskas kabinama ant mano, kaip asmens, vardo,“ — sakė N.Veličkienė.

Verslininkė visiškai neatrodo prislėgta ar sugniuždyta.

„Aš tikiu, kad teisybė nugalės — kad ši byla kaip anksčiau buvo laimėta, taip ir ateityje bus laimėta. Man tai — akstinas supažindinti Lietuvos visuomenę, kokiomis sąlygomis dabar gyvename. Šiandien Lietuvoje — naujieji viduramžiai. Visuomenė, kurioje žmonės neturi teisių.

Milijonierius nėra saugus, nes neturi teisių. Jeigu tu vargšas, taip pat neturi teisių. Aš noriu, kad mano pavyzdys padėtų kitiems, kad jie suprastų — galų gale turime kurti teisinę valstybę“, — kalbėjo N.Veličkienė.

Moteris nori kreiptis ir į prezidentę.

Ar ji mano, kad prezidentė ją supras? „Tai žinoma. Prezidentė yra finansininkė. Ji tikrai tokius dalykus supras. Kita vertus, man gaila, kad šiandien turiu kalbėti apie netvarką. Įsiminiau prezidentės žodžius, kad nuo kritikos iki valstybės griovimo — tik vienas žingsnis.

Ne taip svarbi šiandien asmeninė mano padėtis, bet kaip aš bijau dėl Lietuvos, dėl žmonių, dėl mūsų vaikų ateities. Mes šiandien turime vienytis. Tvarka slysta iš po kojų. Įstatymai negina žmogaus. Žmogus neturi teisių. Apie tai turime kalbėti.

Būdama verslininkė, aš jaučiuosi neturinti jokios teisės. Na, neturiu teisės pasakyti: „Aš — ne kupranugaris“. Neturiu teisės pasakyti: „Broliai, čia suklastota sąskaita. Ji nepagrįsta jokiomis deklaracijomis. Joje nėra jokio parašo, jokio aiškumo, kad tai — mano sąskaita. Ji paprasčiausiai tik išrašyta“, — kalbėjo N.Veličkienė.

Iš pradžių į šią bylą N.Veličkienė nežiū-rėjo rimtai. Manė — negali būti, kažkokia nesąmonė, klaida, intriga, rinkimų triukas, gal žmonės sumanė papokštauti, gal juos paveikė Rusijos krizė. Iš pradžių ji net advokato nesisamdė. Vėlesni įvykiai privertė N.Veličkienę į tai pažiūrėti rimčiau. Moteris neslepia, kad teko pasidomėti teisiniais dalykais, išleisti daug pinigų, pasisamdyti advokatą.

„Sąskaitų klastotė matyti ir iš muitinei pateiktų dokumentų. Pavyzdžiui, prancūzų muitinėje kailių išdirbėjas sąskaitose rašo tik kailių išdirbimo kainą, o Lietuvos muitinei nurodydavo ne tik kailių išdirbimo kainą, bet ir pačių kailių vertę. Taip padidindavo tariamą skolą atsakovams.

Savo muitinėje jis bijodavo tai nurodyti, o Lietuvos muitinei — ai, papuasų šalis — galima rašyti bet ką“, — kalbėjo verslininkė.

N.Veličkienės nuomone, Lietuvoje užsieniečiai tiesiog perdėtai vertinami. O savęs neįvertiname. Verslininkė išdėstė savą versiją, kodėl jai galėjo būti sufabrikuota byla.

„Lietuvos muitinė siunčia prancūzų muitinei paklausimą, ar tikrai mes gavome tą ir tą. Jiems tai buvo nesuprantami dalykai — kad jų valdžia ko nors klaustų, kad galėtų diskredituoti savą verslininką. Prancūzai aiškino, kad jų verslininkai prieš kitą šalį teisūs.

Mano verslo partneriai prancūzas ir šveicaras suprato mūsų didžiąją mokesčių politiką — kad Lietuvoje kiekvienas verslininkas yra pažeidžiamas. Ir tuo pasinaudojo. Tam įtakos turėjo ir Rusijos krizė, buvusi prieš 10 metų. Tokia politika labai trukdo Lietuvos verslininkams dirbti užsienyje, rodo nepasitikėjimą jais“, — mano N.Veličkienė.

Verslininkė neatmeta — galbūt ji pasiaukos ir kalbės. Ji nori, kad žmonės suprastų: nereikia sustoti ties tuo, kad mums ko nors trūksta, — duonos, medicinos paslaugų. Tai — viena. Bet šiandien gali pasijusti visiškas beteisis — tau gali būti įteiktos suklastotos sąskaitos, tu šiandien net įmonės neturi, ji bus sukurta beveik po trejų metų, o jau šiandien išrašinėjamos sąskaitos.

Arba atgaline data prirašoma sąskaitų pagal balansą, kuris bus patvirtintas po pusės metų. O jau šiandien rašoma, kad tau tos prekės išsiunčiamos. Paprasčiausiai šiandien esame beteisėje valstybėje beteisiai žmonės.

Lietuvės verslo partneriai teismui nepateikė prekių judėjimo apskaitos buhalterinių dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar kartu su ieškiniu pateiktų sąskaitų duomenys atitinka tikrovę. Byloje užfiksuoti ekspertų teiginiai, kad į svarbiausius klausimus, iškilusius ekspertams, bendrovės „Mayer & CIE AG“ atstovai neatsakė.

2008 metų pradžioje atsakovai paprašė teismo skirti buhalterinę ekspertizę.

Papildoma teismo ekspertų išvada, kurią pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės Liucija Bortkevič ir Malgožata Kuncevič, gauta šių metų pradžioje, buvo nepalanki Lietuvos verslininkams. Jų advokatai stebėjosi, kad tos pačios ekspertės, atlikusios ekspertizę 2006 metais, tuomet nenustatė jokios skolos. Ekspertai buvo suklaidinti bendrovių „Compagnie Industrielle de Pelleteries“ ir „Mayer & CIE AG“ skolų patvirtinimo, nes skaičiavo pagal virtualiąsias sąskaitas.

Pažymėtina, kad visas tas sąskaitas (kurias galima sukurti per vakarą ne vienam milijonui dolerių) ieškovai pateikė ekspertams tiesiogiai, nors tai įsakmiai draudžia teismo ekspertizės įstatymas, kurio 23 str. nustato, kad ekspertizei reikalingą medžiagą teikia teismas.

Maža to, patys ekspertai neneigia bendravę su ieškovais žodžiu ir elektroniniu būdu. Neatmetama ir tikimybė, kad būtent „draugaujant“ su ekspertais pasikeitė jų nuomonė apie tariamą lietuvių skolą. Naujasis ekspertizės aktas — iš esmės priešingas pateiktam 2006-aisiais.

Skolos nenustatė ir pagal tarptautinius apskaitos standartus finansinių duomenų auditą atlikę auditoriai. Pasitelkus Lietuvos muitinės ir bankų duomenis, buvo skaičiuojama, kiek lietuviai verslininkai gavo prekių ir paslaugų, tai lyginta su mokėjimo pavedimais. Rezultatas parodė nulį.

Ieškovai savo ieškinio nėra pagrindę dokumentais, kurie bylotų apie ieškininių reikalavimų pagrįstumą ir apie tai, jog prekės, išvardytos „Mayer & CIE AG“ sąskaitose, yra gautos. Šioje byloje buvo nagrinėjamos sąskaitos neatsižvelgiant į prekių gavimą.

Abu ieškovai pareiškė pretenziją ydingai skaičiuodami skolas pagal virtualiąsias sąskaitas. Negana to, dauguma sąskaitų gali būti suklastotos.

Kad ieškovai, švelniai tariant, gudrauja su sąskaitomis, įrodo ir tas faktas, jog į sąskaitas įrašytos sumos ne tik nepagrįstos prekių gavimu, bet ir to skaičiavimai nepagrįsti. Pavyzdžiui, „Compagnie Industrielle de Pelleteries“ už 2,5 tūkst. kailiukų išdirbimą išrašė (Nr.5939) 76,7 tūkst. JAV dolerių sąskaitą. Realiai tokio kiekio kailiukų išdirbimo paslaugos nesiektų nė 20 tūkst. JAV dolerių. Taigi tariamą skolą dirbtinai padidino daugiau kaip 3 kartus.

Pasakodama šią istoriją, N.Veličkienė pradėjo šiek tiek karščiuotis. „Nesinervinkite“, — patariau, omenyje turėdama jos sveikatą. Prieš kelis mėnesius Nijolei iš tulžies pūslės buvo pašalinti akmenys. Prieš metus jai teko susigrumti su vėžiu.

„Aš visai nesinervinu — aš šiandien esu ant arklio“, — atkirto Nijolė. Tai — stipri moteris, dvasios stiprybės ir kieto charakterio daugelis jai gali pavydėti. Pastaruoju metu ji sportuoja, sveikatą stiprina Druskininkų kurorte.

Leistis į ilgesnius pasakojimus apie savo sveikatą moteris nenorėjo: „Kai tau duodama aibė chemijų, spinduliavimų, tokia ten ir tvarka. Svarbiausias dalykas — nepasiduoti ir nesureikšminti savęs, savo ligos.

Kai pradėsi galvoti, kad tu sergi, kad tau labai blogai, pagalvok, kad ir kitiems blogai. Kaip man Dievas duos, taip ir bus. Nereikia savo asmeninių bėdų užkrauti kitiems. Ir turbūt mano vienos vėžys ne toks baisus, kaip mūsų visuomenės, mūsų tvarkos vėžys.

Mano tikslas — ne mirti nuo vėžio, o laimėti šitą bylą. Parodyti žmonėms, kad esame stiprūs, kad galime susidoroti su netvarka, su neteisybe Lietuvoje. Kad turime tapti civilizuota visuomene, kurioje visi — ir maži, ir dideli, ir dar negimę, ir jau pasenę — turėtume savo teises. Kad Lietuva būtų teisinė valstybė. Tada gali planuoti savo ateitį, savo gyvenimą, savo verslą. Viską gali planuoti. Gali oriai eiti per gyvenimą“.