Ginklai nuo gripo — už aukso kainą

Praėjusią savaitę, ištuštėjus Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rezervui, ligoninėms nutarta išdalyti valstybės rezerve esančius antivirusinius vaistus. O vėliau jį vėl papildyti.

Kaip tai padaryti kuo brangiau, atrodo, SAM turi patirties. Praėjusią vasarą ji sugebėjo už „Tamiflu“ pakloti daugiau pinigų, nei gamintojui moka didmenininkai.

Negana to, Lietuva, padidinusi PVM vaistams, įsistūmė į kampą.

Už antivirusinius vaistus ligoniai Norvegijoje temoka 20 litų, prancūzai — per 60 litų, o britams vaistai atsieina perpus pigiau nei mums.

„Ekstra“ pasidomėjo, kiek antivirusiniai vaistai kainuoja kitose valstybėse ir kiek jie paplonino lietuvių kišenes.

Išmušė dar vieno viešųjų pirkimų konkurso valanda. Praėjusią savaitę, gruodžio 4-ąją, SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centre (ESSC) buvo atplėšti vokai su pasiūlymais. Antivirusinių vaistų šįkart bus nupirkta už 826 446 litus (be PVM).

Kurių — „Tamiflu“ ar „Relenza“? Tai netruks paaiškėti. Nes šįkart konkursas buvo rengiamas kitaip nei ankstesnis, vykęs vasarą. Mat vasarą SAM ESSC pirko abu antivirusinius preparatus, t.y. rengė konkursą atskiroms pozicijoms.

Ir užkibo ant vaistų tiekėjų meškerės. Nes „Tamiflu“ mažiausia pasiūlyta kaina buvo gerokai — beveik 90 proc. didesnė nei kito preparato — „Relenza“. Maža to, ministerija už „Tamiflu“ pakuotę sumokėjo vos ne 8 litais brangiau nei tiekėjai: 77,74 Lt. Arba 10 litų brangiau nei tuos pačius vaistus pirkdama pernai.

Normalioje Vakarų valstybėje toks konkursas, tikėtina, būtų buvęs sustabdytas, o valdininkai — įpareigoti skubiai derėtis su gamintojais, kad būtų numušta didelė vieno šių preparatų kaina. Deja, Lietuvoje galioja kiti dėsniai.

„Visada, nuo pat 2005-ųjų, iš gamintojų „Tamiflu“ perkame už 70 litų. Ir už tą pačią kainą parduodame vaistinėms. Pastaruoju metu šio preparato kaina keitėsi tik tiek, kiek vaistams — PVM. Nuo šių metų sausio 1 d. jis padidėjo nuo 5 iki 19 proc., o nuo liepos 1 d. — iki 21 proc.“, — paaiškino vienos didmeninės vaistų tiekimo įmonės vadovas.

Visada viešųjų pirkimų dalyviai pasiūlymuose nurodo galutinę kainą — su PVM. Vadinasi, pakėlusi vaistams PVM, valstybė pati sau iškrėtė kailystę. Ir už „Tamiflu“ turėjo permokėti apie 110 000 litų.

Vaistinėse abeji antivirusiniai vaistai kainavo (ir kainuoja) maždaug tiek pat: apie 120—140 litų. Bet vasarą įvykęs konkursas parodė, kad šie vaistai gali kainuoti gerokai, vos ne perpus, pigiau.

Ir 2008-aisiais, ir šiemet ESSC skelbtame konkurse preparatui „Relenza“ atstovavo pats gamintojas, t.y. pasiūlymus konkursams teikė jo atstovė UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“. Bet šiemet vasarą ji savo vaistus pasiūlė parduoti perpus pigiau: už 41 litą.

„Tamiflu“ gamintojui atstovaujanti UAB „Roche Lietuva“ su savo produktu seniai nedalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose. Ir šias teises perleidžia vaistų tiekėjams. Nors, atrodytų, pirkti valstybės rezervui preparatus tiesiai iš gamintojo, nusiderėjus dėl kainos, būtų gerokai pigiau nei pirkti per tarpininkus.

Pasak UAB „Roche Lietuva“ direktorės Rasos Jonušienės, pati bendrovė pasiūlymų dėl „Tamiflu“ konkursui nebeteikia nuo 2006-ųjų.

„Įvertinus proceso kompleksiškumą ir patirtį, buvo nutarta kituose konkursuose tiesiogiai nedalyvauti. Tai padaryti buvo patikėta didmenininkams, — sakė R.Jonušienė. — Jie turi reikiamą struktūrą ir patirties. Tai garantuoja optimalų tiekimą ir optimalią produkto kainą“.

Taigi vasarą ESSC pasirašė sutartis su dviem konkursą laimėjusiomis bendrovėmis. Viena jų buvo UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“. Kita — UAB „Vitafarma“, pardavusi „Roche Registration Limited“ produktą „Tamiflu“.

Penktadienį pasibaigusį antivirusinių vaistų konkursą ESSC skelbė tik vienam preparatų nupirkti. Nors tarptautiniai ekspertai valstybėms rekomenduoja juos kaupti abu. Dauguma valstybių tai ir daro.

Kartu SAM nepasinaudojo derybų su gamintojais galimybe. Juk antivirusiniai vaistai perkami valstybės rezervui. Natūralu, kad turėtų būti stengiamasi už skirtus pinigus nupirkti jų kuo daugiau. Ir abejų.

Nes gripo virusas linkęs mutuoti. Pavyzdžiui, paukščių gripo (H5N1) virusas nejautrus nei rimantadino, nei amantadino hidrochloridams. Pandeminio gripo sukėlėjui taip pat šiedu chemikalai — nė motais. Tikėtina, kad ateis laikas ir atsiras dabartiniams vaistams atsparių virusų. Tik kuriam pirmiau: „Tamiflu“ ar „Relenza“ preparatui?

Kita vertus, valstybė neapsidraudė. Kas būtų, jei dėl kokių nors priežasčių (tiekimo trikdžių, netikėtai sutrikusios gamybos linijos, atšauktos vaistų siuntos) konkurso laimėtojas negalėtų laiku atgabenti vaistų tuomet, kai jų labiausiai reikia?

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) bene prieš trejus metus buvo rekomendavusi sukaupti tiek antivirusinių vaistų atsargų, kad jų pakaktų maždaug trečdaliui gyventojų.

Rezervas būtinas stengiantis apsiginti ne nuo kurio nors konkretaus, pavyzdžiui, paukščių gripo (H5N1), viruso, bet nuo pandeminio gripo. Atsitiktinumas, kad pandeminio gripo sukėlėju tapo virusas A(H1N1).

Nuo pastarosios gripo pandemijos praėjo maždaug 40 metų. Seniai buvo laikas naujai bangai kilti. Ir ne iš naivumo ar farmacininkų spaudimo PSO rekomendavo sukaupti vaistų atsargų.

Tačiau rezervo kaupimu reikėjo pasirūpinti pirmosiose pandemijos fazėse. Tuo metu, kai ji dar tik buvo prognozuojama. Šiuo metu jau yra paskelbta VI pandemijos fazė: vaistai turi būti dalijami ligoninėms. O rezervo kaupimas apskritai tapo vakarykštės dienos aktualija.

Dauguma pasaulio valstybių yra sukaupusios antivirusinių vaistų rezervą, kurio užtektų maždaug 30 proc. gyventojų. Vienos jų (Austrija, Liuksemburgas) — dar daugiau, kitos — gerokai mažiau. Tarp mažiausių yra vos 2 proc. rezervą turinti Estija ir Lenkija, turinti 8 proc. rezervą. Žinoma, yra valstybių, kaip Rusija ar Irakas, kurios beveik neturi rezervo: jame užsilikusių vaistų užtektų vos 1 proc. gyventojų.

Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, prieš pandemiją stojusių be ginkluotės. Valstybės rezerve ji turėjo tiek vaistų, kad jų pakaktų vos 4 proc. gyventojų. Tiesa, pusė rezervo jau išdalyta ligoninėms.

Taip valstybė pakišo pandemijai savo piliečių gyvybę. Nes, skaičiuojant farmacininkų pajamas, mūsų valstybės institucijos nevertina, kiek pinigų kainuoja vieno žmogaus mirtis. Jos iki šiol nedarė nieko, kad akistatoje su gripo pandemija nekiltų panikos.

Ne tik nesiderėjo dėl Valstybės rezerve kaupiamų vaistų kainų. Nepasirūpino nė tuo, kad bent jau vaistinėse nepritrūktų vaistų. Ką jau kalbėti apie tai, kad jų kainos mūsų vaistinėse išpūstos.

Kiekgi dabar, per epidemiją, už antivirusinius vaistus pinigų pakloja kitų valstybių piliečiai?

„Tamiflu“ ir „Relenza“ iki šiol Norvegijoje buvo receptiniai vaistai. Bet kilus epidemijai juos leista pardavinėti ir be recepto“, — „Ekstra“ sulaukė Norvegijoje dirbančio gydytojo Vyturio Švedo atsakymo.

Medikas žvilgtelėjo į vaistų katalogą: „Tamiflu“ 10 kapsulių (po 75 mg) pakuotė kainuoja 236,40 Norvegijos kronos (94,5 lito), „Relenza“ — 240,30 kronos (96,12 lito). Bet šiuo metu Norvegijoje yra tik „Tamiflu“.

Apie pandeminio gripo situaciją suskubo atraportuoti ir Norvegijos Šv.Olafo universitetinės klinikos Orkdalio ligoninėje dirbantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Artūras Irlinas. Jis persakė savo bičiulio šeimos gydytojo žodžius.

Jeigu žmogus pajunta panašių į gripo požymių (sukarščiuoja, jam skauda galvą, skausmas laužo kaulus), jis telefonu apie negalavimą praneša darbdaviui ir gauna vieną nedarbingumo savaitę be jokių gydytojo pažymų. Už nedarbingumo laiką (ligos savaitę) jam mokama 100 proc. gaunamo atlyginimo.

Jau pirmąją parą ligonis pradedamas gydyti preparatu „Tamiflu“. Šiaip šie vaistai kainuoja 236 Norvegijos kronas, bet šiuo metu jų kaina sumažinta iki 50 kronų (20 litų): skirtumą kompensuoja valstybė. Ir nesvarbu, turi žmogus receptą ar ne.

„Jeigu per tą savaitę žmogus pasveiksta, jis grįžta į darbą. Ir viskas. Dėl tokios tvarkos medikai nejaučia kokio nors pastebimai didesnio pacientų srauto. Nes tik tuomet, kai žmogus per savaitę nepasveiksta, kreipiasi į šeimos gydytoją. Tada atliekami tyrimai ir nustatoma, kas sukėlė ligą“, — paaiškino A.Irlinas.

Ir pateikė palyginimą. Pavyzdžiui, 50 kronų (tiek, kiek dabar žmogus moka iš savo kišenės už „Tamiflu“) Norvegijoje kainuoja viena automobilio stovėjimo valanda. Arba du kepalai duonos. Arba dvi porcijos ledų.

„Savo darbovietėje nepajutau jokių gripo pandemijos požymių. Visiems ligoninės darbuotojams buvo pasiūlyta nemokama pandeminio gripo vakcina. Kurie norėjo, pasiskiepijo. Aš nesiskiepijau. Nemačiau reikalo“, — į klausimą, kaip Norvegijos medikai patys ginasi nuo gripo, atsakė A.Irlinas.

Jis pasakojo, kad ir gyventojai galėjo skiepytis. Vakcina jiems kainavo 50 kronų. Ir apie 70 proc. gyventojų šia galimybe pasinaudojo.

„Pas mus niekas gatvėse su kaukėmis nevaikšto. Jokios panikos, jokios isterijos“, — patikino A.Irlinas.

Paryžiaus vaistinėse antivirusinių vaistų kainas išžvalgė ir žurnalistė Edita Urmonaitė.

„Prancūzijoje „Tamiflu“ kainuoja 24,85 euro (86 litus). Visose vaistinėse kaina ta pati. Bet apie 35 proc. šių vaistų kainos padengia ligonių kasos. Maža to, dauguma prancūzų turi papildomą sveikatos draudimą. Ir šis draudimas paprastai padengia visą likusią (ligonių kasų neapmokėtą) „Tamiflu“ kainą.

O preparatas „Relenza“ Prancūzijos vaistinėse šiuo metu neparduodamas. Ir ligonių kasos jo neapmoka. Vaistininkas sakė, kad anksčiau ši pakuotė kainuodavo apie 26 eurus (90 litų)“, — sakė E.Urmonaitė.

Taigi Prancūzijoje, anot Editos, už lietuvišką „Tamiflu“ kainą būtų galima nusipirkti beveik dvi jo pakuotes. O juk dar trečdalį kainos padengia ligonių kasos. Pragyvenimo lygis Prancūzijoje yra maždaug toks, kad kainos eurais prilygtų Lietuvoje kainoms litais. Taigi pagal perkamumo galią „Tamiflu“ Lietuvoje turėtų kainuoti apie 24,85 lito.

„Ekstros“ šaltinių duomenimis, Lenkijoje „Tamiflu“ kainuoja apie 110—120 zlotų (apie 92—100 litų). Preparatas „Relenza“ vaistinėse neparduodamas. Jis platinamas tik ligoninėse.

Be to, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, vaistinėse „Tamiflu“ žmonės labai greitai išperka. Vaistų trūksta ir visi puola jų pirkti dar net nesusirgę.

Vokietijoje „Tamiflu“ kainuoja apie 43—45 eurus (150—160 litų).

„Didžiojoje Britanijoje oficiali „Tamiflu“ kaina — 15,72 svaro sterlingų (60 litų). Preparatas išduodamas pagal receptą arba specialų dokumentą (anglų k. „voucher“). Tokį dokumentą galima gauti telefonu arba internetu susisiekus su Nacionaline pandeminio gripo tarnyba arba bendrosios praktikos gydytoju. „Tamiflu“ kompensuojamas bendrąja tvarka. Ligoniui nieko nereikia mokėti“, — iš Didžiosios Britanijos atskriejo gydytojo Gyčio Petrausko laiškas.

„Tikriausiai mano atsakymas suerzins Lietuvos žmones, — į „Ekstros“ klausimą atsišaukė ir kitas Didžiojoje Britanijoje dirbantis medikas, Londono Karališkosios ligoninės gydytojas konsultantas Tomas Jovaiša. — Antivirusiniai vaistai sergantiems gripu išduodami už standartinį recepto mokestį (tai maždaug 7 svarai sterlingų — 27 litai).

Sveikieji jų be reikalo neperka. Nes atsargų yra ir, jei reikės, su gydytojo receptu jie bet kada jų įsigis. Beje, jei vaistai skiriami ligoninėje gydomiems ligoniams, už juos visai nereikia mokėti. Taigi ta britiška medicinos sistema tikriausiai ne tokia ir bloga“.

Kol kas — jokių žinių apie gruodžio 4-ąją įvykusį viešųjų pirkimų konkursą: nei kas jį laimėjo, nei kiek antivirusinių vaistų pakuočių bus nupirkta. „Dar nesibaigė rezultatams apskųsti skirtas laikas“, — „Ekstrai“ nukirto sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas.

Pasiteiravus, kodėl per ankstesnį, vasarą įvykusį, konkursą už „Tamiflu“ pakuotę buvo mokama gerokai brangiau nei 2008 metais, viceministras atsakė, kad tam įtakos turėjo padidėjęs PVM vaistams.

„Be to, per ankstesnį konkursą dar nebuvo pandemijos. Ir buvo perkama abejų antivirusinių vaistų. Tuomet atsižvelgėme į Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendaciją turėti rezerve abejų vaistų. Ir norėjome sukaupti jų tiek, kad abejų būtų maždaug po lygiai“, — sakė A.Skikas.

Pasak viceministro, Sveikatos apsaugos ministerija, formuodama valstybės rezervą, nesidera su gamintojais. Bet jie gali dalyvauti konkursuose. „Paprastai pasiūlymus konkursams teikia ir gamintojai. Bet UAB „Roche Lietuva“ nepareiškia noro juose dalyvauti. Nežinau rimtų motyvų, kodėl“, — sakė A.Skikas.

Tiesioginės derybos su gamintojais, anot viceministro, neįmanomos.

„Su kuriuo gamintojų derėtis? Kaip suderinti pozicijas: pirkti vieną preparatą ar abu? Taip, PSO pataria kaupti juos abu. Bet antivirusinių vaistų vartojimo duomenys rodo, kad žmonės daug dažniau perka „Tamiflu“ nei „Relenza“. Nes vienas preparatas — kapsulinis, kitas — inhaliacinis. Ne kiekvienas gali jį įkvėpti, ypač — sunkus ligonis. Rezervui nupirkti pusę vieno, pusę — kito, žinant vartojimo tendencijas, būtų nelogiška“, — sakė viceministras.