— Kaip manote, ar elektros vartotojai ir tiekėjai tinkamai pasirengė laisvosios elektros rinkos startui?
— Buvo labai trumpas laiko tarpas pasirengti naujovėms. Vyriausybė tik pernai liepą pasiuntė pirmąjį signalą apie būsimą laisvąją elektros rinką — patvirtino planą.
Be to, kainos dedamoji, kuri sumuojama prie elektros gamybos kainų, buvo paskelbta tik lapkričio pabaigoje. Vadinasi, tik nuo gruodžio mėnesio elektros tiekėjai galėjo pradėti siūlyti vartotojams sutartis. Visai tai tapo nauja.
Tiesa, jau nuo 2004-ųjų registravosi elektros tiekėjai, bet negalėjo iki šiol prekiauti.
— Kaip vertinate besibaigiančio mėnesio biržos rezultatus? Daugelis rinkos dalyvių prognozavo aukštesnes kainas, tačiau laisvoji rinka pateikė malonių staigmenų.
— Rezultatus vertinčiau neblogai, nes iš tiesų daugelis tikėjosi aukštesnių kainų. Netgi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozavo didesnes kainas nei yra dabar.
— Kas naudingiau stambiesiems vartotojams — pirkti elektrą iš importuotojų ar patiems dalyvauti biržoje?
— Tiesiogiai iš importuotojų pirkti negalima. Galima pirkti elektrą iš Lietuvoje registruotų įmonių. Jos gali būti pavaldžios kaimyninių šalių kompanijoms. Pavyzdžiui, mūsų šalyje veikianti „Latvenergo prekyba“ prekiauja latviška elektra. Ji vartotojui pateikia elektrą už iš anksto sutartą kainą.
Biržoje galima prekiauti tik turint licenciją. Visa įvežtinė elektros energija parduodama per biržą. Pirkėjai ir tiekėjai gali susitarti dėl fiksuotosios kainos, įskaitant ir kompensacines išlaidas.
Biržos kainą formuoja megavatai, kuriuos pardavėjas pateikia dar neturėdamas pirkėjo. Tie pasiūlymai ir formuoja biržos kainą.
— Kai kurie stambieji vartotojai džiūgauja, kad pagal sutartį perka elektrą pigiau, nei siūlo birža. Vadinasi, ir čia yra nemažai rizikos.
— Tai labai priklauso nuo vartotojų. Skirtingiems vartotojams skirtingai ir pasiseka. Esu girdėjęs, pavyzdžiui, kad kai kurie tiekėjai perka elektrą iš Skandinavijos biržos „Nord Pool“ pagal išankstinius paketus. Tai tam tikri finansiniai produktai, kuriuos gali įsigyti iš anksto ir būsi garantuotas dėl kainos. Tokiu atveju gali pasiūlyti vartotojui solidžias garantijas ir palankias kainas.
Elektrą perkantys biržoje gali likti nepatenkinti sužinoję, kad kas nors perka elektros energiją pigiau pagal išankstinį susitarimą. Bet toks jau šis verslas. Išvadas dėl kainos gali padaryti tik įvertinęs ilgesnio laiko tendencijas.
— Nuo ko priklauso biržos kainos? Kaip jas lemia, pavyzdžiui, sezoniškumas?
— Žiemą elektros poreikis didesnis, vasarą — mažesnis. Tai lemia ir kainas. Kai latvių hidroelektrinės turi daugiau darbo Latvijoje, atsiranda perteklius, kurį reikia parduoti. O tai numuša kainą. Ir atvirkščiai — jei Skandinavijoje dideli šalčiai, pas juos padidėja elektros poreikis, tai savaip veikia ir kainą.
— Bet dėl to daugiau turi jaudintis elektros tiekėjas, o ne vartotojas, iš anksto pasirašęs sutartį.
— Taip, čia jau tiekėjo galvos skausmas — tilpti į kainos vidurkį atsižvelgiant į kainos svyravimus. Tai yra svarbu tiems vartotojams, kurie žvalgosi į ateitį, bando nuspėti būsimas kainas, jas prognozuoti. Tiekėjai prisiima tam tikrą riziką.
— Kiek šiuo metu biržoje yra realių prekiautojų elektra?
— Biržoje šiuo metu užregistruota 18 įmonių, tačiau realiai ne visos prekiauja. Jos tik turi teisę pirkti ar parduoti elektros energiją. Realiai elektra prekiauja apie 12 įmonių.
— Ką jūs manote apie sparčiai gausėjančius verslininkų, gavusių licencijas tiekti elektrą, būrius? Į elektros verslą metasi įvairūs žmonės, ir lieka neaišku, ar jie galės suteikti garantijas.
— Tiekėjas turi susirasti kur pirkti elektrą. Žinoma, lengviausia kalbėtis su tiekėjais, kurie tikrai gali patiekti sutartą kiekį elektros. O kiti? Jie galbūt tikisi įsibrauti į šį verslą, tapti tarpininkais.
Aišku, rizikingiausi yra tie berniukai su portfeliais, įsiregistravę kur nors bute ir gavę tiekėjo licencijas. Tačiau yra tam tikri filtrai. Pavyzdžiui, atsiskaitymas su tiekėju įvyksta jau suvartojus elektrą. Taigi pirmiau turi patiekti elektros, o tik tada gausi pinigus. Nesu matęs tokių tiekėjų, kurie pinigų reikalauja iš anksto.
Aišku, lieka rizika, kad kokie nors tiekėjai pasiims pinigus iš vartotojo ir neatsiskaitys su elektros gamintojais. Taigi popierinių tiekėjų gali pasitaikyti.
— Ar yra rizikos, kad šis verslas gali aplipti tarpininkais?
— Siekdami to išvengti mes biržos svetainėje skelbiame sąrašą įmonių, kurios perka arba parduoda elektros energiją. Galite nusiųsti kiekvienam tiekėjui po laišką ir pasiteirauti dėl kainos. O berniukai su portfeliais geresnės kainos negalės pasiūlyti.
— Kai kurie tiekėjai pastebi, kad biržoje prekiaujama vien rusiška elektra. Baltarusių energija — per brangi, latviai naudoja savo reikmėms, o estai dalyvauja Skandinavijos biržoje. Ar tai tiesa?
— Ne, yra ir estiškos, ir latviškos, ir rusiškos, ir baltarusiškos elektros energijos. Baltarusiai kurį laiką iš tiesų taikė aukštas kainas, bet dabar jie, įvertinę šiandienes mūsų kainas, pateikė naujas sąlygas. Jeigu pas mus būtų didesnės kainos nei Skandinavijoje, elektros prekyba vyktų kita kryptimi nei dabar. Šiuo metu linkstama pirkti elektrą biržoje „Baltpool“ ir parduoti Skandinavijoje — „Nord Pool“.
— Kaip birža veiks ateityje, po kelerių metų, kai ir smulkieji vartotojai, t.y. mes, galės pasirinkti tiekėją?
— Norėčiau priminti, kad visi vartotojai jau nuo 2007-ųjų liepos 1 dienos, remiantis teisės aktais, gali pasirinkti nepriklausomus tiekėjus. Tai, ką dabar daro stambiosios įmonės, pasirašydamos sutartis su tiekėjais, gali ir gyventojai.
— Bet juk tai realiai neveikia.
— Jei atsiras tam tikrų atstovų, kurie galės administruoti elektros pirkimą iš biržos, tai gali kad ir šiandien pradėti. Nematau nė vienos kliūties. Gali, pavyzdžiui, Vilniaus Lazdynų rajono bendruomenė gauti licenciją ir pirkti elektrą iš biržos. Klausimas — ar apsimoka. Prekyba vyksta valandomis, tad reikia sudėlioti vartojimo grafiką.
— Žinoma, gyventojų bendruomenės elektros iš biržos nepirks, tačiau jie gali pasirašyti ilgalaikę sutartį su kuriuo nors tiekėju, kuris pasiūlys geresnes kainas nei dabar. Ar tai įmanoma?
— Žinoma, kad įmanoma. Lazdynų bendruomenė gali ir su latviais, ir su estais pasirašyti sutartis. Tačiau tiekėjai pirmiausia kalba su stambiausiais, tada — su stambiais klientais. Galbūt vėliau, kai prasidės kova dėl smulkesnių žuvelių, jei atsiras bendruomenėje toks iniciatyvus žmogus, gal ir bus pasirašomos sutartys tarp gyventojų ir nepriklausomų tiekėjų. Tik visada reikia pasverti riziką, pažiūrėti, ar apsimoka. Visoje Skandinavijoje tėra tik 300 biržos dalyvių, nors rinka yra gana didelė. Taigi ir ten, kaip matyti, gyventojų bendruomenės sutarčių nepasirašinėja.
— Kokius elektros kainų biržoje svyravimus prognozuojate šįmet? O gal tai dar tik žvalgytuvės ir toli siekiančių išvadų dar neverta daryti?
— Dabar daugmaž vyksta žvalgytuvės. Tapo akivaizdu, kad Skandinavijoje esančios kainos turi įtaką mūsiškėms elektros kainoms. Taigi pagal jų prognozuojamas kainas galime spėti, kas mūsų laukia ateityje.