Krikščioniškoji žiniasklaida: ką skelbia evangelinių Bažnyčių žinia?

Sausį visame pasaulyje buvo meldžiamasi už krikščionių vienybę, vyko skirtingų konfesijų vadovų ir tikinčiųjų susitikimai. Pats ekumenizmo poreikis kilo iš misijų patirties. Prieš šimtą metų, 1910-ųjų birželio 13-24 dienomis, Škotijos sostinėje Edinburge vyko pasaulinė konferencija bendravimo su nekrikščionių pasauliu problemoms aptarti. Krikščionių susiskaldymo bėda buvo įvardyta kaip viena pagrindinių problemų, trukdančių netikintiesiems skelbti Kristaus žinią.

Daugiau nuotraukų (1)

Juozas Dapšauskas

Feb 11, 2010, 11:41 PM, atnaujinta Apr 5, 2018, 10:21 AM

Šiandien misiją krikščionys vykdo per žiniasklaidą. Ar tikrai? Tęsdamas krikščioniškos žiniasklaidos serijos straipsnių ciklą, šį kartą didesnį dėmesį atkreipsiu į evangelinių Bažnyčių žiniasklaidą.

Tradicinių evangelikų laidos per TV

Evangelikams liuteronams ir reformatams skirta laida „Kelias“ per Lietuvos televiziją pradėta transliuoti 1992 metais. Su kai kuriomis pertraukomis ši laida rodoma daug metų. Dabar žiūrovai ją išvysta kas antrą šeštadienį.

Tai galimybė prabilti apie save, savo buvimą, tikėjimą, išsaugotą persekiojimo metais, savo tapatybę, garbingą praeitį ir tradicijas, apie visos Bažnyčios bei parapijų gyvenimą, kasdienybę ir šventes. Kartu tai galimybė patvirtinti, kad evangelinės Bažnyčios neatskiriama visuomenės, Lietuvos istorijos bei kultūros dalis, supažindinti su protestantizmo kryptimi mūsų krašte, atskleisti reformacijos nuopelnus Lietuvos raštijai, mokslui, kultūrai bei švietimui.

Panašaus stiliaus ir stačiatikių laida „Krikščionio žodis“ – kaip anonsuojama Lietuvos radijuje – tai šviečiamoji, religinė laida, adresuota visiems, kuriems įdomi stačiatikių istorija, tradicijos, kultūra nuo Kristaus gimimo iki dabar.

Tačiau tai laidos apie paveldą, tradicijas, bet ne apie krikščionių žodį moderniam žmogui. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie katalikų laidą per Lietuvos televiziją „Šventadienio mintys“.

Ne kartą esu girdėjęs tokį neutralų išsireiškimą, kad „Bažnyčia nieko blogo nemoko“. Tačiau ar to gana? Galima svarstyti apie gražų istorinį paveldą, bet tokių laidų žiūrimumas menkas, šiandienės aktualijos iš tikėjimo pozicijų įdomiai „neužkabinamos“.

Kai pinigai iš valstybė biudžeto, tai gali ir nebūti didelio žiūrimumo, pliusiukas juk pasidedamas, kažkas daroma.

Išbandomi įvairūs kalbėjimo būdai

1995 m. pasirodė krikščioniškas žurnalas apie Dievą ir Jo pasaulį „Prizmė“. Kas mėnesį išleidžiamas teminis žurnalas buvo rimtas teologinis leidinys. Tekstai daugiausia užsienio autorių, verti dėmesio, ypač žinant, kad nauja mintis pas mus kiek vėluoja. Žurnalas nustojo eiti 2005 metais. Tačiau ir šiandien verta apsilankyti prizme.lt, kur galima surasti 10 metų archyvinius numerius.

Evangelines bažnyčias jungiantis Gerosios naujienos centras rengia laidas „Kelionė Biblijos puslapiais“, „Prisilietimas“, „Kas turi ausis – teklauso“, laidą vaikams „Vakaro žvaigždelė“. Jas transliuoja „Žinių radijuje“. Anot Gerosios naujienos centro direktoriaus Remigijaus Jucevičiaus, šiomis laidomis siekiama padėti tikintiesiems Dievo žodį pritaikyti praktiniame gyvenime.

Kad ir kaip prieštaringai per savo gyvavimo laikotarpį būtų vertinama bendruomenė „Tikėjimo žodis“, neįmanoma nematyti jų dėmesio šiuolaikiškai žiniasklaidai.

Akivaizdu, kad bendruomenė nuo įsikūrimo pradžios patyrė ryškų kaitos virsmą. Dabartinis „Tikėjimo žodis“ - nebe tas, kuris buvo savo kūrimosi pradžioje, paauglystėje. Kai kada net galima pasakyti, jog “Tikėjimo žodis” tapo per daug ramiais ir abstrakčiais teologais, praradę turėtą veržlumą. Kažkada leistas žurnalas „Gyvasis žodis“, „Bažnyčios naujienos“, „Ganytojas“ atspindi keitimosi procesą. Akivaizdu, kad “Tikėjimo žodis”, kaip tokia nedidelė bendruomenė, žiniasklaidai skyrė ir skiria tikrai didelį dėmesį. Įvertinus pinigais, tai sudarytų nemažą bendruomenės aukų dalį.

Kritika dėl dešimtinės, kuri protestantiškose bendruomenėse, ypač JAV, yra priimtinas ir natūralus dalykas, yra nepagrįsta. Greičiau dešimtinės sistema čia sektina. Atsakomybę už bendruomenės misijų, veiklų, naštos paskirstymas visiems po lygiai – dešimta dalis nuo uždarbio. Neretai Katalikų Bažnyčioje aukojantys pensinio amžiaus žmonės didžiąja dalimi išlaiko Bažnyčią, o uždirbantis daug prie jos išlaikymo ir veiklos prisideda tik keliais litais. Tai teisingiau?

„Tikėjimo žodžio“ rengiama TV laida „Kertinis akmuo“ pradėta transliuoti 1996 metais. Daugiausia ji rodoma per kabelines televizijas. „Kertinis akmuo“ - krikščioniška, laida, skirta tiems, kam įdomi ir svarbi krikščionybė. Laidos rengėjų tikslas nėra propaguoti vienokią ar kitokią religinę praktiką, ji diegia biblines vertybes savo žiūrovams, skatina asmeniniam bendravimui su savo Kūrėju. Tam, anot laidos rengėjų, pasitelkiamos pačios įvairiausios formos - teminiai pamokslai, pokalbiai studijoje, reportažus, krikščioniška muzika.

Laidoje „Kertinis akmuo“ svečiavosi įžymių žmonių - evangelistas T.L.Osbornas, “Lietuvos ryte” žaidęs amerikietis krepšininkas Ericas Elliottas, muzikantas Larry Howardas. TV laidos kūrėjai siekia, kad žiūrovai galėtų matyti kuo platesnį krikščionybės paveikslą. Nors laidos rengėjas yra bažnyčia „Tikėjimo žodis“, „Kertinis akmuo“ diegia ekumeninę dvasią ir bendradarbiauja su kitomis krikščioniškomis bendruomenėmis, kviečia kalbėti skirtingų Bažnyčių atstovus.

Nesuklystume teigdami, kad „Kertinio akmens“ laidose trūksta dinamiškumo, bet žinant, kad tokios mažos bendruomenės rūpesčiu jos yra rengiamos ir dar apmokama už jų transliavimą televizijos kampanijoms, teisingiau būtų priekaištauti tiems, kurie iš valstybės krikščioniškoms laidoms gauna finansavimą, eterį, bet iš esmės teužsiima senienomis, o ne moderniu, žmones dominančiu turiniu.

Mnao galva, reali padėtis tokia, kad skirtingoms krikščionių bendruomenėms reikėtų kurti bendrą strategiją, kaip apie krikščionybę kalbėti šiuolaikiškai, perimant skirtingas tradicijas, bet aktualiai ir jas pateikti.

Akivaizdu, kad sekuliarizacija neaplenkia nei katalikų, nei evangelikų, nei stačiatikių. Todėl gražiais prisiminimais apie praeitį šiandien pasauliui tikrai įtakos nepadarysime. Reikia perprasti šiuolaikinio žmogaus mąstymą, užmegzti su žmogumi ryšį, kad jis bent pradėtų domėtis krikščionybe, juk Lietuva misijų kraštas. Bet misijos įmanomos tik vieningai veikiant.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: lauk Išpilama tūkstančiai koronaviruso vakcinų