Airijoje gyvenantys lietuviai nepamiršta tradicinės Užgavėnių šventės ir kasmet taip pat varo žiemą iš kiemo.

Šįmet nors ir kiek pavėlavę jie rinkosi Tymon parke Dubline, kur tradicinę Užgavėnių šventę organizavo Airijos lietuvių bendruomenė ir Dublino lituanistinės mokyklos „4 Vėjai“ kolektyvas.

Griežiant lietuviškai kapelai šauni šeimininkė Laimutė kvietė visus šokti, dūkti, išdykauti. O šeimininkas Ginciulė, pačiutę apkabinęs, protingus patarimus susirinkusiems dalijo. Ir ragino visiems susispietus tą žiemą išvyti iš Airijos - triukšmaujant ir gąsdinant. O geriausia tai daryti trypiant smagią lietuvišką polkutę.

Šeimininkė ragino visus pulti ir vaišintis blynais bei visais gardėsiais, užkandant gardžiu Užgavėnių šiupiniu. Pagal lietuvių liaudies tradicijas, per Užgavėnes būtina valgyti daug riebių ir sočių patiekalų.

Miniai pasistiprinus, į pievą pabiro mažųjų persirengėlių minia, kuriems talkino čigonė Elvyra ir sukvietė suaugusius suktis ir žaisti kartu su visais.

Kokios gi Užgavėnės be Lašininio ir Kanapinio grumtynių? Į vyriškas muštynes su maišais prisijungė ir merginos. Šįmet išpuoselėtą miestietišką pusę atstovaujantis Lašininis netgi sulaužė pakylą, skirtą besivaržantiems. Tačiau vos išvaduotas jis puolė savo priešininką - perkarusį, apšepusį kaimietį Kanapinį. Judviejų kovą buvo nutarta išspręsti virvės traukimu. Šįkart Kanapinio komanda buvo stipresnė ir vienbalsiai nutarta sudeginti Morę, o užsibuvusią žiemą – išvyti iš Airijos.

Beje, pasibaigus šventei šeimininkai Ginciulė ir Laimutė pasiskundė, kad dabar jiems ramybės neduoda mamytės, kurios prašo išduoti Užgavėnių šiupinio receptą. Mažieji, šventėje paragavę šiupinio, labai užsinorėjo, kad mamos jiems ir namuose tokį išvirtų.

Taigi, jūsų dėmesiui, Airijos lietuvių gaminamas Užgavėnių šiupinys: paimti vienodą kiekį neskaldytų žirnių, pupelių ir perlinių kruopų, įtarkuoti vieną morką, sudėti pakepintų svogūnų, įmesti lauro lapų, įberti maltų juodųjų ir kvapiųjų pipirų, graikiško prieskonių mišinio ir nepagailėti malto šafrano. Visą mišinį užpilti vandeniu ir palikti parai, kad gerai išmirktų. Virti ant silpnos ugnies apie valandą – iki suminkštės pupelės. Šeimininkas perspėjo, kad šiupinys – svylantis dalykas. Tad verdant jį reikia stovėti prie puodo ir maišyti maišyti maišyti...