Tailande vykusiame septintajame pasauliniame Vesako festivalyje (United Nations Vesak Day 2010) gegužės 22-25 dienomis, kai švenčiama budistams reikšmingiausia Budos nušvitimo diena, pirmąkart plevėsavo ir Lietuvos vėliava. Iš viso Jungttinių Tautų globotame Vesako suvažiavime dalyvavo per 5 tūkst. delegatų iš 84 pasaulio šalių, tarp jų – 2500 vienuolių.
Šventinį minėjimą iškilmingai pradėjo Tailando budistų patriarchas, Jo Šventenybė Somdetas Phra Buddhacharya. Į ją atvyko ir Tailando princas Maha Vadžiralongkornas su žmona.
Į šventę suvažiavo žymiausi budistinių bendruomenių lyderiai, įvairių krypčių mokytojai ir patriarchai iš visų Azijos ir Europos, Amerikos Okeanijos šalių, net Afrikos.
Nors Lietuvos budistinė bendruomenė nėra gausi – paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, per 400 žmonių save vadina budistais, pirmą kartą kartu su kitų šalių delegatais šventėje dalyvavo ir Lietuvos atstovas – šio teksto autorius. Dalyvavo ir mūsų artimiausių kaimynų – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos - budistai.
Anot budistinės istoriografinės tradicijos, gegužės, senovės indų kalendoriuje vadinamo Vesako mėnesiu, pilnaties dieną Buda Gautama gimė, tą pačią dieną jis patyrė nušvitimą, tai yra tapo Buda (Pabudusiuoju) ir gegužės mėnesio pilnaties dieną jis mirė, ar budistiškai tariant – išėjo į galutinę nirvaną (mahaparinibbanna).
Nuo Budos nušvitimo dienos pagal theravados budistų chronologiją skaičiuojamas ir budistinis kalendorius, taigi šiemet prasidėjo 2553-ieji Budos eros metai.
Milijonams pasaulio budistų, nepaisant jų skirtingų mokyklų, krypčių ir praktikų, Vesakas - tai pati reiškmingiausia, juos vienijanti ir universalią Budos mokymo esmę vėl apmąstyti kviečianti diena, savo svarba artima krikščionių pasaulio Velykoms ar Kalėdoms.
Įvertindama budizmo tradicijos istorinę, kultūrinę ir edukacinę svarbą pasaulyje, 2003 metais Jungtinių Tautų Organizacija šią dieną paskelbė tarptautine ir šios organizacijos globojama pasauline diena.
Jau septintą kartą ši diena tarptautiniu budistų sambūriu pažymima Tailande, ir tik viena kartą, 2009 metais, ji buvo iškilmingai švenčiama Vietname.
Šiemetinis Vesako festivalis buvo organizuotas Jungtinių Tautų Organizacijos kartu su Pasauline budistinių universitetų asociacija ir globojamas jo Didenybės Tailando karališkos dinastijos, kuri šioje senas budistines tradicijas turinčioje šalyje yra oficialus budizmo globėjas ir mecenatas.
Jau šešiasdešimt metų šalį valdo Čakri dinastijos karalius Bhumibolas Adulyadejus (Rama IX), pats kelis mėnesius jaunystėje praleidęs vienuolyne.
Pagrindiniai šventės renginiai vyko didžiausiame pasaulyje budistiniame universitete – Mahachulalongkorn rajavidyalaya, kurį 1887 metais metais įkūrė vienas labiausiai gerbiamų Tailando karalių – Chulalongkornas Didysis (Rama V).
Universitete šiuo metu studijuoja per 12 tūkst. vienuolių ir pasauliečių iš viso pasaulio. Greta unikalaus, UNESCO globojamo architektūrinio paveldo, senosios Tailando sostinės Ajuthajos įsikūręs ir senųjų Indijos budistinių universitetų tradicijas atgaivinantis modernus universitetas sudarė idealias ir rytietiškai iškilmingas sąlygas šventei. Universitete vyko ir budistinės literatūros knygų mugė įvairiausiomis pasaulio kalbomis.
Margiausiomis spalvomis mirgėjo vienuolių drabužiai, skambėjo egzotiškiausios kalbos. Didelį įspūdį darė ir šiltas, betarpiškas netgi aukšto rango vienuolių bendravimas; iš aprangos buvo neįmanoma nustatyti išskirtinio vienuoliško statuso, visų išvaizda ir laikysena buvo vienoda, be jokių socialinio ar religinio rango išskirtinių ženklų.
Daugumą dalyvių, kaip ir ankstesniais metais sudarė theravados budizmo atstovai. Mat renginys vyko giliausias šaknis ir ilgiausią istoriją turinčioje theravados budizmo šalyje. Kita vertus, būtent theravados budizmas tradiciškai laikomas griežtai reglamentuotos senosios budistinės vienuoliškos institucijos atspirtimi, kurios ištakos – paties Budos suformuota ankstyvoji budistų bendruomenė.
Neatsitiktinai ir pastarieji du visuotiniai budistų sinodai (sangiti) XIX ir XX a. vyko theravados budizmo regione – Mianmare (Birmoje).
Renginyje dažnai skambėjo senoji pali kalba, kuria yra užrašytas senasis budistų kanonas Tipitaka, ir kuri Pietryčių Azijoje vadinama sakralia budistų kalba.
Šiemečiame suvažiavime mažiau buvo tibetiškojo budizmo mokyklos atstovų. Tai pastaraisiais dešimtmečiais sekėjų skaičiumi Vakaruose sparčiausiai gausėjanti budizmo kryptis. Tad greta Kinijos, Tibeto, Nepalo, Butano, Mongolijos ir Rusijos delegatų, dauguma tibetietiškojo budizmo atstovų sudarė Europos ir Šiaurės Amerikos atstovų. Tačiau šį kartą negalėjo dalyvauti Jo Šventenybė Dalai Lama.
Šventės metu vyko mokslinė konferencija „Globalus atgimimas: budistinė perpektyva“. Žymūs mokslininkai, budologai ir vienuoliai iš viso pasaulio turėjo galimybę diskutuoti įvairiais pozityvios budizmo įtakos šiuolaikiniam pasauliui klausimais.
Aktyviai diskutuota, kaip budizmas gali padėti spręsti šiuolaikines globalias socialines, ekonomines ir politines problemas, kaip prisidėti prie naujų ekologinių nuostatų formavimo? Koks galėtų būti budizmo vaidmuo aktualiose švietimo ir harmoningo kultūrų bei religijų bendrabūvio sferose? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka socialiai aktyvus budizmas (engaged Buddhism) ir kaip meditacija gali keisti ydingas, nesąmoningas žmogaus sąmonės tendencijas? Ko galėtų šiuolaikiniai Vakarų gyvybės mokslai, pavyzdžiui, psichologija ir psichoterapija pasimokyti iš kelių tūkstantmečių istoriją turinčių budistinių sąmonės lavybos diciplinų?
Sparčiai pasaulio kultūrose vyksta ir budizmo praktikos inkultūracijos procesai. Neatsitiktinai, daugelis konferencijos dalyvių iš įvairių šalių pažymėjo augantį praktinį susidomėjimą budizmu Vakaruose ir stiprėjančią jo įtaką tarpreliginio dialogo procesams.
Vienas iš svarbių klausimų, aptariamų konferencijoje, buvo budistinės taikingumo sampratos praktinis skleidimas įtampų, konfliktų ir karų kamuojamoje žmonijoje. Juolab, kad prieš pat Vesako festivalį vyko nemažai gyvybių nusinešęs konfliktas Bankoke, buvusio premjero Taksino Šinavatros rėmėjams, vadinamiesiems „raudonraiščiams“ kovojant prieš dabartinį premjerą Abhisitą Vejjajivą.
Tačiau, sustiprinta apsauga ir ypač vietinių gyventojų geranoriškas, netgi sakyčiau, itin pagarbus požiūris į šį renginį padėjo išvengti bet kokių galimų nemalonumų. Nors, grupelė delegatų, faktiškai tik iš Vakarų šalių, atšaukė savo dalyvavimą renginyje dėl šalį purtančių neramumų keliamo nesaugumo.
Bangkoke, JTO kongresų salėje surengta baigiamoji šventės dalis – deklaracijos, kreipimosi į pasaulio tautas aptarimas ir oficialus jos priėmimas. Čia dalyvavo Tailando premjeras Abhisitas Vejjajiva. Iš JTO kongresų rūmų delegatai drauge su keliais tūkstančiais miesto gyventojų žygiavo iškilmingoje degančių žvakučių taikos eisenoje prie didžiausios pasaulyje (16 metrų aukščio) stovinčio Budos, Buddhamonton, skulptūros Bankoko priemiestyje.
Nutarta, kad kitais metais Jungtinių Tautų Vesako festivalis vyks Šri Lankoje.
***
A.Beinorius yra Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesorius.