Keturkojis ir čia mėgavosi dėmesiu, kai penktadienio rytą pas premjerą Andrių Kubilių apsilankė žygio dalyviai.
Vizgindamas uodegą Alšis drąsiai pėdino Vyriausybės koridoriais, o atsliūkinęs į ministrų kabinetą iš karto buvo pavaišintas sausainiais.
Rodomo dėmesio padrąsintas šuo netrukus įsitaisė ir premjero A.Kubiliaus kėdėje.
Šis, bendraudamas su žygio dalyviais, prisiminė, jog vasarą mindamas dviračiu matė tas pačias vietas, kuriose lankėsi ir Juodąją jūrą pasiekę raiteliai. Vienas iš žygio dalyvių Giedrius Klimkevičius su premjeru sutarė, jog Lietuvos piliečiams būtų atviresni keliai po šias vietoves.
„Istorija sugrįžta per kiekvieno iš mūsų patirtį“, – prisimindamas šios vasaros dviračių žygį, kuriame pats įveikė trečdalį žygio su arkliais maršruto, kalbėjo premjeras.
Dėkodamas už pakvietimą, „2000 km istorijos“ ekspedicijos vadovas, Vilniaus vicemeras Gintaras Babravičius pažymėjo, jog šiuo žygiu pavyko pasiekti ne tik sportinius tikslus, įveikti išties ilgą ir sudėtingą maršrutą, bet ir išgarsinti Lietuvą, sukelti dėmesį LDK istorijai ir kultūrai.
Visi sutikimo dalyviai sutarė, jog šis žygis dar kartą įrodė, jog LDK teritorijos politinė-kultūrinė erdvė – ta pati. Žygio organizatoriai paragino premjerą ir Vyriausybę siekti, kad bendravimas su kaimynais paprastėtų ir fizinės sienos mažėtų.
Anot G.Klimkevičiaus, Ukrainos ir Baltarusijos
gyventojai prisimena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK)
istoriją, ir nori, kad ryšiai tarp trijų šalių vėl taptų
glaudūs.
„Prisiminėme jodami ir priminėme mūsų kaimynams -
baltarusiams, ukrainiečiams - apie bendrą istoriją, ateities
vizijas, kalbėjome apie galimybę artimiau bendrauti, ateityje
gyventi be fizinių sienų. Tas šūkis, kad mes turime būti
artimesni ir gyventi be sienų - labai aktualus, ir kviečiu politikus
galvoti apie tai, kad sienos kuo greičiau griūtų“, - penktadienį
žurnalistams sakė G.Klimkevičius.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikia stengtis saugoti
žemaitukų veislės žirgus, ant kurių prie Juodosios jūros keliavo
ir Vytautas Didysis, ir jo žygį ėmęsi pakartoti lietuviai.
Premjeras teigė jautęs žygeiviams sveiką pavydą.
„Aš asmeniškai viso žygio metu labai nuoširdžiai sekdamas
visas sėkmes ir problemas, jaučiau tokio labai stiprų sveiko
lietuviško pavydo jausmą, kad jiems taip iš tikrųjų pavyko“, -
tvirtino A.Kubilius.
Jis sakė su Vytauto Didžiojo kelionę pakartojusiais raiteliais
kalbėjęs apie galimybę surengti bendra dviračių ir žirgų
žygį.
„Ypač smagu buvo sekti jų žygį tomis vietomis, kuriomis mes
prieš tai atlikome žvalgybą dviračiais - bent jau dalį
Baltarusijos kelio mačiau, kaip tą patį kelią, kur mes prieš tai
vasarą pramynėme dviračiais, dabar bandėme tartis, ar būtų
galima daryti jungtinį žygį dviračių ir žirgų, ir kuriomis
teritorijomis, trasomis galėtume matyti tolesnius žygius“, -
kalbėjo ministras pirmininkas.
Žygio „2000 km istorijos“ dalyviai nuo senųjų Trakų iki
Očakovo miestelio Ukrainoje keliavo 38 dienas. Palikę Lietuvą
rugsėjį, spalio viduryje raiteliai pagirdė žemaitukus Juodojoje
jūroje. Jie įveikė apie 2000 kilometrų.
Žygio dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į žemaitukų veislės žirgų problemą – šiuo metu ji yra ties išnykimo riba. „Noriu pakviesti visus saugoti žemaitukus – tai unikali veislė, kol kas deramai nepristatyta pasaulyje. Turime šią veislę nešti kaip mūsų kultūros paveldo vėliavą“, – sakė vienas žygio organizatorių verslininkas G.Klimkevičius.