Žilvičiai vilnietį teisininką vilioja į kaimą

Šalies žemės savininkai ar jos naudotojai, auginantys energetinius augalus kaip biokuro žaliavą, gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) paramos.

Energetinių augalų veisimas remiamas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiosios veiklos srities – „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ lėšomis.

Trumpos rotacijos augalai – greitai augantys krūmai ir medžiai, kurių laikas tarp dviejų kirtimų – ne ilgesnis kaip 5 metai. Tai gali būti gluosniniai žilvičiai, žilvičiai, baltalksniai, hibridinės drebulės.

Greitai augantiems energetiniams augalams nereikia daug priežiūros, todėl auginti juos gali nebūtinai kaime gyvenantys ūkininkai.

Antai teisininkas Redas Klionovskis gyvena ir dirba Vilniuje, o jo žilvičių laukas žaliuoja netoli žemaičių sostinės – Tryškių seniūnijoje, Mickiškėje.

Žemę netoli Tryškių paveldėjo Redo tėvas Stanislavas Klionovskis. Tačiau jis jos nedirbo. Redo tėvai – taip pat vilniečiai.

Pusę paveldėtos žemės – apie 40 ha yra miškas, kita pusė – pievos.

Nedirbama žemė apaugo karklais, kitais menkaverčiais krūmais, todėl Redas vieną dieną į rankas paėmė krūmapjovę.

Išpjovęs krūmus, taupus vyras jų nepūdė, bet pardavė kaip biokurą. Tuomet jam ir kilo mintis nedirbamą žemę apsodinti energetiniais augalais.

Energetikai prognozuoja, kad 2020 m. Lietuvoje apie 60–70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos bus gaunama deginant biokurą.

Taigi biomasė ateityje turėtų turėti rinką, jos auginimas – nauja verslo niša. Verslo pradžiai galima gauti paramą – energetinių kultūrų įveisimas yra remiamas pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį.

Pirmiausia Redas, kaip pats sako, gerai įsižiūrėjo į žemę. Ar ji tinka žilvičiams? Ar nėra arti elektros linijų, melioracijos įrenginių, vandens telkinių?

Jeigu per sklypą eitų drenažo magistralė, 15 metrų nuo jos į vieną pusę ir tiek pat – į kitą žilvičių sodinti negalima.

Toks reikalavimas yra todėl, kad sparčiai augančios gluosnių šaknys neužkištų vandens rinktuvo ir nepatvindytų laukų.

Jei sklype būtų saugomos kokios nors gamtos vertybės, tai būtų „NATURA 2000“ teritorija, sodinti energetinių augalų taip pat nebūtų galima.

Redo senelių žemė yra pamiškėje, gražioje vietoje, tačiau ji nėra išskirta kaip saugoma teritorija. Sklypas taip pat nebuvo melioruotas.

R.Klionovskis parengė plantacinių želdinių įveisimo energetiniais tikslais sklypo planą, jį suderino su rajono savivaldybės melioracijos skyriaus specialistais.

Ūkininkas taip pat parengė projekto aprašą, kuriame pagrindė investavimo tikslus, numatė reikiamas investicijas – projektui įgyvendinti reikalingas lėšas, nurodė jų finansavimo šaltinius. Taip pat numatė projekto įgyvendinimo terminus.

Šiuos dokumentus kartu su paraiška R.Klionovskis pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos Telšių teritoriniam skyriui.

Pirmais metais R.Klionovskis planavo žilvičiais apsodinti 20 ha. Kitais – dar 20. Tačiau tėvas jam dovanojo tik 1/3 visos žemės – apie 24 ha.

Kitą žemės dalį sūnus valdo panaudos pagrindais. Tai nebuvo kliūtis nei žilvičiams sodinti, nei ES paramai gauti.

Parama pagal šios priemonės trečiąją veiklos sritį už trumpos rotacijos augalų veisimą nuo praėjusių metų mokama ne tik žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) savininkams, bet ir jas valdantiems panaudos ar kitais pagrindais.

Tik nuomos ar panaudos sutartis turi būti ne trumpesnė nei 10 metų ir joje turi būti įrašytas sandorio tikslas – trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimo galimybė. Mat žilvičiams išnaikinti, ko gero, reikės ne mažiau lėšų nei jiems įveisti.

„Apie išnaikinimą negalvoju“, – nesirūpino Redas. Kaip ir žadėjo, šįmet žilvičiais jis apsodino 20 ha, kitais metais sodins dar 20 ha. Iš viso – apie 40 ha.

Žemę žilvičiams reikėjo įdirbti taip, kaip ir rugiams. Kitaip nespėsi jų purkšti, kad neaugtų žolė.

Redas viską samdė – ir techniką, ir žmones. 1 ha paruošimas jam kainavo apie 1 tūkstantį litų. O kur dar sodinukai, jų pasodinimas.

Dalį pinigų Redas skolinosi, dalį jam davė tėvai.

Dabar R.Klionovskis laukia paramos pinigų. Tikisi gauti net 50 tūkst. litų. Tai sudarys 70 proc. visų jo turėtų išlaidų.

Tryškių žilvičių augintojui tiek bus mokama todėl, kad, pirma, jis yra jaunas ūkininkas: Redui – dar tik 32-eji. Antra, Telšių rajono žemės yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje.

Kitiems pagal KPP „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiosios veiklos sritį kompensuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – iki 60 proc.

O jeigu įdirbti hektarą žemės Redui būtų kainavę ne vieną, o du tūkstančius litų? Gal tada jis būtų gavęs gerokai didesnę paramą?

„Ne. Yra nustatyti didžiausi galimi želdinių įveisimo įkainiai“, – paaiškino paramos gavėjas.

Parama trumpos rotacijos želdiniams įveisti negali būti didesnė kaip 5179 Lt/ha. Didžiausia jos suma vienam projektui negali viršyti 690 560 litų.

Parama trečiosios veiklos srities projektams skiriama pagal valstybės pagalbos teikimo taisykles, t.y. bendra pagalbos suma, teikiama tai pačiai įmonei, negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį.

R.Klionovskis rengia dar vieną projektą – prašys paramos ir kitam 20 ha žemės sklypui.

Parama trumpos rotacijos augalams auginti – ne vienintelė, kurios siekia R.Klionovskis. Anksčiau jis yra gavęs 140 tūkst. litų paramą kaip jaunasis ūkininkas traktoriui pirkti. „Kad pats galėčiau žilvičius ir sodinti, ir pjauti, reikės dar ir padargų“, – Redas galvoja vėl kreiptis paramos.

Teisininko išsilavinimą turintis vyras svarsto galimybę rimtai imtis ūkininkavimo.

„Prie energetinių augalų stovėti nereikia, tačiau kai tokį kelią tenka sukarti kelis kartus per metus, taip pat nepatogu“, – Redas netgi galvoja su šeima keltis gyventi ten, kur žemė. Ten, kur jo šaknys.

Ten – jo senelio Janušo Klionovskio žemė. Su senele Kamile ir savo motina Aleksandra jis iki karo turėjo Mickiškės dvarą. „Labai mylėjau senelį. Esu jam dėkingas už galimybę ūkininkauti“, – atvėrė širdį anūkas.

Redas su žmona Irena, būsimąja vokiečių kalbos specialiste, augina 4 metų dukterį Paulą.

KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiosios veiklos sričiai 2007–2010 metams yra numatyta skirti apie 2,6 mln. litų. Tuo tarpu vien šiems metams – apie 2 mln. litų.

2010 metais iki lapkričio vidurio gautos 9 paraiškos, kuriose prašoma per 270 tūkst. litų paramos. Pareiškėjai paramos gali kreiptis dar šiemet – iki gruodžio 31 d.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį renkamos NMA teritoriniuose skyriuose pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą.

Pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją ir antrąją veiklos sritis paraiškų rinkimas sustabdytas – prašomos paramos suma pagal šias abi sritis jau lapkričio viduryje pasiekė skirtą metinę paramos sumą.

Teisininko išsilavinimą turintis 32 metų R.Klionovskis ketina auginti ir biokurui tiekti energetinius augalus.

Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiosios veiklos sritį gali būti kompensuojamos šios išlaidos:

- Želdinimo projekto parengimo.

- Želdavietės ir (arba) dirvos paruošimo.

- Sodinukų įsigijimo.

- Sodinimo darbų.

- Bendrosios – ne daugiau kaip 10 000 Lt (be PVM).

- Projekto viešinimo.

- Žemės ūkio naudmenos (ŽŪN), į kurias investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise ir (arba) gali būti nuo paramos sutarties pasirašymo ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui tik iš privačių asmenų nuomojamos, valdomos panaudos ar kitais pagrindais. Nuomos, panaudos sutartys turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre. Jose turi būti aptarta trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimo galimybė.

- Būtinas projekto aprašas, kuriame pagrindžiami investavimo tikslai, numatytos ir pagrįstos projektui įgyvendinti reikiamos investicijos (be PVM) ir lėšos, jų finansavimo būdas ir nurodyti projekto įgyvendinimo terminai.

- Pateikiamas įgaliotos institucijos patvirtintas plantacinių želdinių įveisimo energetiniais tikslais sklypo planas (jo kopija), kuriame turi būti pažymėtos ir su savivaldybės specialistu, atsakingu už melioracijos statinių naudojimą ir priežiūrą, suderintos jo ribos.

- Parama teikiama veisiant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikas tarp 2 kirtimų ne ilgesnis kaip 5 metai (gluosniai, karklai, drebulės, baltalksniai).

- Apželdinamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 ha ŽŪN.

- Trumpos rotacijos želdiniai turi būti sodinami ŽŪN, laikantis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

- Trumpos rotacijos plantaciniams želdiniams veisti „NATURA 2000“ teritorijose parama neteikiama.

- Ekonominė (pigesnis kuras, nauja verslo šaka).

- Ekologinė (uždaras anglies apykaitos aplinkoje ciklas: kiek biokuras degdamas jo išskiria, tiek augdamas jo pagamina).

- Socialinė (pigesnė šiluma).

- Ūkinė (naudojamos apleistos ŽŪN).

Užs. Nr. OK377-8