Gerosios naujienos centro vadovas R.Jucevičius: ”Linkiu visoms šeimoms gerų santykių ir Dievo artumo“

Per šv.Kalėdas dažnai girdime, kad Jėzaus gimimas buvo gera naujiena. Šių švenčių proga pakalbinome Gerosios naujienos centro direktorių Remigijų Jucevičių. Šį centrą įkūrė tiek tradicinės krikščioniškos bažnyčios, kurios turi šimtmečių tradicijas, tiek tos bendruomenės, kurios Lietuvoje skaičiuoja tik dešimtmečius.

R.Jucevičius mano, kad pasaulis masiškai siūlo labai daug dalykų jaunimui labai gražiai ir apgaulingai, bet labai dažnai jo turinys yra tiesiog pražūtingas.<br>J.Dapšauskas
R.Jucevičius mano, kad pasaulis masiškai siūlo labai daug dalykų jaunimui labai gražiai ir apgaulingai, bet labai dažnai jo turinys yra tiesiog pražūtingas.<br>J.Dapšauskas
Daugiau nuotraukų (1)

Juozas Dapšauskas

Dec 26, 2010, 9:20 AM, atnaujinta Apr 1, 2018, 11:03 PM

Tenka ir nusistebėti, kad neretai kai kurie krikščionys nebūdami nei kunigai, nei pastoriai turi daugiau užsidegimo sielovados srityje nei tie, kurie turėtų išsijuosę ir pasišventę tai daryti pagal tiesiogines savo pareigas.

Tokie aktyvūs krikščionys turi šeimas, augina vaikus ir yra aktyvūs tiek tikinčiųjų bendruomenės, tiek visuomenės piliečiai. Vienas iš jų, be jokių abejonių, yra Gerosios naujienos centro vadovas R.Jucevičius.

Šv. Kalėdų proga ir paprašėme pasidalinti geromis naujienomis nenutylint ir kasdienybės realijų.

- Kai stebiu kunigus, tai neretai matau, kad kai kurie paprasti žmonės, visuomenininkai dėl tų vertybinių dalykų labiau dega nei jie. Kaip uolaus krikščionio klausiu – kodėl taip yra?

- Visų pirma matau didelį investicijų į jaunimą trūkumą. Visos krikščionių bendruomenės jį praranda, mažai šioje srityje darbuojasi. Šiandien paaugliai neturi alternatyvios terpės kitokiai kultūrai nei masinė su alkoholiu. Krikščionims paaugliams tokių vietų kaip ir visai nėra. Alternatyvos Lietuvoje jaunimas kaip ir visai neturi: kad būtų krikščioniškos dvasios muzikos klubas, diskoteka...

Tiek katalikiškas, tiek protestantiškas evangeliškas sparnas šią kovą akivaizdžiausiai pralaimi. Pasaulis masiškai siūlo labai daug dalykų jaunimui labai gražiai ir apgaulingai, bet labai dažnai jo turinys yra tiesiog pražūtingas. O krikščionių bendruomenės nesugeba pasiūlyti pakankamai alternatyvų.

- Neseniai buvote Pietų Afrikoje, daug keliaujate po kitas šalis ir stebite tą šiuolaikiškos sielovados situaciją. Kokia ten padėtis palyginus su Lietuva?

- Paimkim pirmiausia paminėtą Pietų Afrikos Respubliką. Buvau savotiškai priblokštas. Krikščioniškos muzikos ir literatūros parduotuvės įsikūrusios dideliuose prekybos centruose. Sostinėje Keiptaune yra 48 tokios parduotuvės.

Imkime Olandiją: skirtingos bendruomenės susivienija ir padaro atskirą jaunimui skirtą vietą, kad jaunimas galėtų rinktis. Sostinėje Amsterdame kartą metuose po 30 tūkstančių jaunų žmonių susirenka, kituose miestuose kas mėnesį ar kelis mažesni susibūrimai.

Taip yra šiuolaikiškai įkūnijama krikščionybė.

Palyginus su Lietuva, yra akivaizdžiai daugiau erdvių ir veiklos. Ir žymiai daugiau palaikymo iš vyriausybinės pusės. Pavyzdžiui, Olandijoje krikščionišką televiziją, radiją, internetinius portalus remia valstybė. Yra išlaikoma apie 300 etatų krikščioniškai medijai.

- Ir tai tikrai kelia nuostabą. Daugiausia Olandiją skamba kaip laisvės negerovėmis šalis. Tačiau toje laisvėje tikriausiai yra ir stipri idėjinė kova, vyriausybė priima gana laisvus įstatymus, bet labai didelį dėmesį, finansus skiria atsakingo rinkimosi propagavimui, švietimui.

Ar čia neturėtų būti pavyzdys ir Lietuvai, jos krikščionims - ne pagrindinį akcentą dėti draudimams, o gerų naujienų skleidimui, žiniasklaidai?

- Visur yra dvi pusės. Laisvė ir demokratija turi turėti savo ribas. Gali būti taip, kad pasisakysime už laisvę be apribojimų, o tai teigiamai žiniai, formavimui, švietimui, alternatyviai kultūrai visai neskirsime finansų, o tik kalbėsime, kad draudimais nieko neišspręsime, tačiau efektyviam švietimui realiai nerodysime dėmesio.

Vyriausybė ir verslas turėtų atkreipti aiškų žvilgsnį ir finansuoti švietėjiškas, prevencines programas. Šiandien tie žmonės, kurie dirba toje prevencinėje srityje, daugiausia dirba iš pasiaukojimo. Vienas dalykas yra skirti dėmesį ir pinigus nelaimingiems ir ligoniams, bet žymiai svarbiau yra investuoti į tą sveiką potencialą.

Tai turėtų būti valstybinis prioritetas, tą turėtų suprasti ir verslininkai savo pinigus skirdami labdarai. Šiandien tikrai tą vertybinį potencialą skleidžia žmonės iš didelio pasiaukojimo. Reikėtų pasimokyti iš kitų šalių kaip ne tik kalbomis tai yra daroma, bet ir konkrečiais darbais, skaičiais.

- Gal galite papasakoti, kaip atėjote į šią veiklą?

- Mano gyvenimas daug susijęs su muzika. Pirmiausia, ja domėjausi jau nuo trečios klasės. Mokyklose padėdavome diskotekas vesti, pats grodavau instrumentais. 1985 metais atvažiavau į Vilnių ir čia grojau grupėje „Armatūra“ , vėliau „Šiaurės kryptis“, vedžiau diskotekas, dirbau su Žilvinu Žvaguliu ir kitais. Tad teko labai artimai susipažinti ir su pasaulio muzikine industrija, ir Lietuvos šiuolaikinės muzikos gyvenimu.

Po atsivertimo įvyko vertybių perkainojimas: visai kitaip pradėjau vertinti ir muzikinę virtuvę. Stebėdamas pasaulio muzikos atlikėjų gyvenimą, matai labai daug veidmainystės. Dalis muzikos tekstų yra visai beprasmiai, tušti, o galima ir gražius poeto ar poetės žodžius įkūnyti muzikoje, bet nulipus nuo scenos gyventi visai neatitinkanti tam tekstui gyvenimą. Pamačiau, kad krikščioniškas jaunimas gyvena vientisą gyvenimą, be tokių susidvejinimų, dalijasi tuo, kuo jie gyvena.

Pradėjau domėtis šiuolaikine krikščioniška muzika pasaulyje, o pasirodo, kad krikščioniškos dvasios tekstai gali būti atliekami pačiais naujausiais muzikos stiliais. Iš to išsivystė mano darbas organizuojant Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalius „Sielos“, kuris jau yra apkeliavęs visus didžiuosius Lietuvos miestus.

Jis prasidėjo 2002 metais Plungėje Giedriaus Surplio iniciatyva. Susiklostė tokia situacija, kad jis turėjo išvažiuoti studijuoti į užsienį ir šį darbą perėmiau aš. Nuo pat pradžios pajutau, kad tai mano pašaukimas - puoselėti tai ir kartu su kitais nešti šiuolaikinę krikščionišką muziką į platesnes auditorijas.

- Galima sakyti, kaip Gintautas Abarius ir Gintautas Tautkus atsivertę tęsė savo muzikinę kūrybą pripildydami ją daugiau krikščioniškos dvasios, taip panašiai ir jūsų kelias – tik daugiau vadybinėje srityje?

- Paminėti muzikos kūrėjai yra tikrai įnešę ryškų indėlį į šiuolaikinės lietuviškos krikščioniškos muzikos lobyną. Juos esame apdovanoję ir festivalyje “Sielos” už tai.

Mes ir siekiame, kad tokių kūrėjų Lietuvos padangėje būtų kuo daugiau: kurie neša viltį, įkvepia, šiuolaikiškai perduoda tą Kristaus gerąją naujieną.

Jaunesniajai kartai reikia naujų išraiškos būdų, šiuolaikinių stilių, kad prisiliestų prie tų amžinų vertybių. Tai ir darome su visa komanda, kuriai skauda dėl situacijos mūsų šalyje.

- Kalėdiniu laiku dažnai skamba žodis Evangelija, o lietuviškai tai reiškia Geroji naujiena. Ką dar daro Gerosios naujienos centras, kokių turite gerų naujienų?

- Gerosios naujienos centras kurtis pradėjo daugiau nei prieš dešimt metų. Pirmiausia pradėjome nuo radijo laidų bendradarbiaudami su “Trans World Radio”.

Laidas ėmėme transliuoti Žinių radijuje, paskui užsiimti ir leidyba, nes, pavyzdžiui, startavusi vaikams laidelė „Vakaro žvaigždelė“ prikaupė labai daug geros medžiagos, tad nusprendėme vaikams leisti ir žurnaliuką.

Šiuolaikinei krikščioniškai muzikai skleisti gimė svetainė km.lt, leidžiame CD. Tai akivaizdžiausiai yra tarnystė, o ne verslas. Iš to išgyventi neįmanoma. Norint krikščioniškus albumus pristatyti televizijose ir kitose erdvėse, reiktų labai didelių pinigų, o mes to neturime. Bažnyčia daugiau išleidžia vargšų labdaroms, o ne investuodama į šiuos dalykus.

Pagal visas išgales bandome vis vien judėti į priekį, įžengti į prekybos centrus.

Bažnyčios moraliai mus palaiko, taip pat tikiu, kad ir malda, bet finansinės paramos mes sulaukiame tikrai labai mažai, ypač tai pasijuto šiuo sunkmečiu.

Daug žmonių praradę darbus palieka bendruomenes ir išvažiuoja į užsienį, tai dar mažina paramą iš bažnyčių. Beje, visi geri darbai pasaulyje yra išlaikomi žmonių klasės, kuri savo pajamomis yra žemiau vidutinio lygio. Šie žmonės finansuoja gerus darbus, kurie vyksta pasaulyje.

Turtuoliai kai kada išperka savo nuodėmes išmesdami kokią palyginus nedidelę sumelę, bet daugiausia prisideda tie Jėzaus pastebėti 2 neturtingos našlės skatikai.

- Esate aktyvus žmogus. Paskutiniu metu bažnyčios atstovai Lietuvoje gana aiškiai pasisakė kai kuriais moralės klausimais. Kaip vertinate krikščionių dalyvavimą viešajame gyvenime? Jis pakankamas ar tikintieji yra gana pasyvūs spręsdami įvairias visuomenės problemas?

- Pirmiausia, norisi drąsinti kiekvieną žmogų nesigėdyti savo vertybių, nešti jas į plačią visuomenę pačiom įvairiausiom formom – per kultūrą, muziką, meną, kiną, žiniasklaidą, gerus darbus.

Mes turime įžengti į šias erdves ir čia daug ką teigiamo pasakyti, parodyti.

Šventajame Rašte parašyta, kad mes esame Dievo ambasadoriai, šios žemės šviesa. Tai turi būti regima ir viešajame gyvenime.

Turime būti atsakingi ir drąsūs šios visuomenės piliečiai. Juk esame Jėzaus drąsinami eiti į pasaulį.

- Per Kalėdas ir kitas religines šventes žmonės bent kažkiek atkreipia dėmesį į tikėjimą ar į platesnį abstraktų dvasingumą.

Kažkas žmonėse suvirpa, tos gaidelės reikia, žmonės yra ieškantys - tik gal pati krikščionių bendruomenė ne visada šiuolaikiškai sugeba pristatyti tą Gerąją Naujieną, kuri pasklinda Kalėdų naktį.

Kokie būtų palinkėjimai Kalėdų proga ir Naujiems metams?

- Norėtųsi palinkėti gal ir ne visiems suprantamo dalyko – Dievo artumo. Linkiu pirmiausia visoms šeimoms gerų santykių, juk tai svarbiausia.

Mokytojams palinkėčiau nepailsti šviesti šiuo nelengvu laikotarpiu, kūrėjams - daug kūrybinio įkvėpimo ir džiaugsmo.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: lauk Išpilama tūkstančiai koronaviruso vakcinų