Lietuva pažeidė R.Pakso teises, nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (papildyta, video)

„Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas.“ Tokį sprendimą ką tik paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto Rolando Pakso skundo.

Žiūrėkite R.Pakso komentarą.

Kaip pažymi BNS, Strasbūro teismas taip pat pabrėžė, kad savo apribojimais Lietuva yra išimtis Europoje.

Tačiau teismas atsisakė vertinti R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą, nes protokole minima tik įstatymų leidžiamoji valdžia.

Strasbūro teismas Didžioji kolegija, kurią sudarė 17 teisėjų, paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus Teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinkimus, neleisdama R.Paksui dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Seimą.

Remdamasis šiuo protokolu R.Paksas skundėsi, kad Lietuvos rinkimų įstatymas buvo savavališkai pakeistas.

Taip jam buvo užkirstas kelias ateityje kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru ir premjeru. R.Pakso nuomone, iš jo visam gyvenimui atimta teisė būti renkamam prieštarauja pačiai rinkimų laisvės nuostatai.

Strasbūro teismo sprendimas yra privalomas. Vadinasi, Europos Sąjungai priklausanti Lietuva privalės imtis deramų veiksmų ir užkirsti kelią tokio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimams ateityje. Teisėjai R. Paksui kompensacijos neskyrė, argumentuodami, kad pats teismo nuosprendis savaime yra "teisingas ir pakankamas teisingumo siekio patenkinimas", skelbia BBC.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis išklausyti EŽTT nuosprendžio į Strasbūrą nevyko. Žinios jis laukė Lietuvoje.

Per spaudos konferenciją Vilniuje R.Paksas Strasbūro teismo sprendimą vadino didžiule pergale. Ketvirtadienio popietę politikas žadėjo vykti į gėlių turgų Konarskio gatvėje ir pirkti gėlių žmonai. Žinią iš Strasbūro jis vadino Trijų karalių dovana.

Anot R.Pakso, Strasbūro teismo sprendimas nieko gali nereikšti tik žmogui, kuris buvo kitoje barikadų pusėje, ir dabar reikia "išsišveisti munduro guzikus", ką jis darė prieš septynerius metus.

"Šiame mažame Prancūzijos miestelyje Strasbūro teismo teise atstatytas teisingumas taip pat mažoje, bet gražioje Lietuvoje", - kalbėjo politikas.

Jis pabrėžia, kad EŽTT sprendimas Lietuvai yra privalomas.

Paklaustas, ar kandidatuos į prezidento postą, R.Paksas nenorėjo atsakyti tiesiai - politikas prašė neskubinti įvykių ir palaukti, kokie bus valdančiųjų, prezidentės, kitų institucijų ir politikų žingsniai. Jis aptakiai kalbėjo, jog Strasbūro teismo sprendimas palieka erdvės vietos valdžiai spręsti ir dėl galimybės keisti draudimą kandidatuoti į prezidentus. 

Be to, R.Paksas pažadėjo dalyvauti 2012 metų Seimo rinkimuose ir nugalėti. Jo manymu, ir dabartinė valdančioji dauguma gali spėti pakeisti įstatymus pagal EŽTT sprendimą. 

R.Pakso įsitikinimu, Strasbūro teismo sprendimas leidžia abejoti kitais Konstitucinio Teismo nutarimais. "Kas man gali uždrausti galvoti, kad ir kiti Konstitucinio Teismo sprendimai nėra analogiški?", - klausė R.Paksas.

Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė teigia, kad dėl teismo sprendimo per apkaltą pašalintas prezidentas R.Paksas automatiškai neatgavo teisės būti renkamas į Seimą.

Teisininkė BNS sakė, kad po tarptautinio teismo sprendimo Lietuvai gali tekti keisti teisės aktus, tarp jų ir Konstituciją.

„Tiesioginių pasekmių tas sprendimas šiandien pareiškėjui nesukelia, kad jis iš karto galės būti renkamas į parlamentą“, - sakė E.Baltutytė.

„Mano manymu, čia yra net susiję su Konstitucijos keitimu, bet čia reikės dar svarstyti įsigilinus į motyvus (...) Iš tikrųjų tai yra konstitucinis ribojimas“, - teigė Vyriausybės atstovė.

Pasak jos, EŽTT konstatavo tik tiek, kad apribojimas R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas, tačiau politiko nereabilitavo.

„EŽTT nei kokiu nors būdu reabilitavo apkaltos būdu pašalinto mūsų buvusio prezidento, nei įvertino patį apkaltos procesą. Tuo labiau ir atmetė jo skundą dėl teisės apribojimo būti išrinktu prezidentu. Teismas svarstė tik proporcingumą būti išrinktu į parlamentą, į Seimą“, - sakė V.Baltutytė.

Lietuvai Strasbūro teisme atstovavęs teisininkas Dainius Žalimas teigia, kad gali tekti keisti Lietuvos Konstituciją.

Aiškindamas teismo sprendimą, kuriuo neproporcingu pripažintas ribojimas R.Paksui visą gyvenimą tapti Seimo nariu, D.Žalimas sakė, jog ateityje gali tekti įtvirtinti terminą. „Konstitucinis Teismas išaiškino, kad toks apribojimas išplaukia iš pačios Konstitucijos, todėl sakau, kad galbūt (...) gali tekti svarstyti apie pačios Konstitucijos pakeitimą, o galbūt galėtų užtekti ir įstatymų pakeitimų“, - BNS sakė teisininkas.

„Oficiali konstitucinė doktrina pati savaime automatiškai dėl šito sprendimo nesikeičia, tai aš dėl to ir užsimenu apie galimybę svarstymų dėl Konstitucijos pakeitimų“, - pridūrė D.Žalimas.

Anot teisės eksperto, šiuo metu per anksti tiksliai pasakyti, kaip įgyvendinti iš Strasbūro teismo sprendimo kylančią pareigą suderinti Lietuvos įstatymus su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Anot teisininko, EŽTT sprendimas reiškia, kad valstybė turi numatyti terminą, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų būti kandidatas parlamento rinkimuose.

„Pažeidimas yra užfiksuotas vienas - tai, kad apribojimas, draudimas iki gyvos galvos kandidatuoti parlamento rinkimuose (...) yra neproporcingas, vadinasi tam, kad jis būtų proporcingas, turi būti nustatytas kažkoks protingas laiko terminas, kuriam pasibaigus asmuo vėl galėtų kandidatuoti rinkimuose“, - sakė D.Žalimas.

Politologas Alvidas Lukošaitis teigia, kad EŽTT sprendimas duos impulsą keisti opozicinių partijų galias ir santykius.

„Pirmiausia tai bus tam tikras impulsas opozicinių partijų lauke kalbant apie santykius, politines galias, politinių procesų veikimo galimybes“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Lukošaitis.

„Kalbant iš šios dienos perspektyvų, manau, kad tai tikrai turėtų sutelkti, konsoliduoti ir išplėsti „Tvarkos ir teisingumo“ partijos elektoratą. Tai savaime reikš, kad to tikrai negalės nepastebėti kitos, pirmiausia opozicinės, partijos“, - dėstė jis.

Strasbūro teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui R.Paksui būti renkamam į parlamentą. Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra neproporcingas.

Pasak A.Lukošaičio, partija teismo sprendimu gali pasinaudoti jau vasarį vyksiančiuose vietos valdžios rinkimuose.

„Be abejo, toks sprendimas viešųjų ryšių prasme yra labai stiprus argumentas ir koziris, pirmiausia apeliuojant į artėjančius savivaldos rinkimus. Tai vienareikšmiškai bus išnaudota. Aš sakyčiau, ko gero, kalbant apie šito teismo sprendimus, Lietuvos atveju tai bus didžiausią rezonansą mūsų politiniame lauke sukėlęs sprendimas“, - prognozavo politologas.

A.Lukošaičio teigimu, labai „kietos“ nuostatos ir vertybinės, susiformavusios tarp partijų apkaltos proceso metu, turėtų švelnėti ir keistis.

„Tai bus tam tikras veiksnys ir bandant iš naujo pažiūrėti į atitinkamas mūsų teisines normas šituo klausimu. Jeigu kažkas siektų, kad teisine prasme nebūtų jokios reakcijos, tai priešprieša tiek tarp politinių partijų, tiek visuomenėje neišvengiamai didėtų“, - sakė politologas.

Balandžio 28 d. Strasbūre Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija viešame posėdyje išklausė "Tvarka ir teisingumas" pirmininko R.Pakso atstovo argumentus dėl pažeistų pilietinių ir politinių teisių atkūrimo.

R.Paksas pabrėžia, jog jis nesibylinėja su Lietuva, bet siekia įrodyti, kad tuometinės valdžios sprendimai jo atžvilgiu buvo neteisėti ir neteisingi: "Paksas yra ne prieš Lietuvos valstybę, bet prieš tuometinį valdžios klaną, organizavusį ir įvykdžiusį perversmą nušalinant žmonių teisėtai išrinktą valstybės vadovą. Lietuvos valstybė ir Lietuvos valdžia yra du skirtingi dalykai, nepaisant to, kaip gerai ji apie save galvotų".

Kaip primena ELTA, R.Paksas EŽTT prašė pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė į laisvus rinkimus. Po 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad apkaltos būdu iš posto pašalintas R.Paksas iki gyvos galvos negalės eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką, buvo pakeisti atitinkami teisės aktai. Tai galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

R.Paksas apkaltos tvarka iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį. Pagrindas tam buvo Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuota, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Joje buvo teigiama, kad tuometinis prezidentas neužtikrino valstybės paslapties apsaugos. Vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išteisino R.Paksą dėl valstybės paslapties atskleidimo.