Tai parodė „Utenos alaus“ užsakyta ir agentūros „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
„Šiemet pirmąkart Joninės oficialiai ne darbo diena, todėl dalis apklaustųjų dar tiksliai nežinojo, kaip jie švęs. Kita vertus, 26-35 metų amžiaus grupėje abejojančiųjų buvo gerokai mažiau. Ši auditorijos dalis taip pat aiškiau įsivaizduoja, kas buvo šios linksmos šventės paskelbimo ne darbo diena iniciatoriai“, – prieš septynerius metus pažymėjo „Spinter tyrimų“ direktorius Ignas Zokas.
Besikeičiantį požiūrį į trumpiausios nakties šventę rodė ir tai, jog šalies gyventojai nesutarė, ar Jonines derėtų švęsti laikantis senovinių papročių (28,3 proc.), ar tai turėtų būti linksma šiuolaikiška šventė, tiesa, išlaikanti pagrindinius tradicinių Joninių simbolius (28,4 proc.).
Tokiais simboliais apklaustieji dažniausiai laikė paparčio žiedą (15,1 proc.), ąžuolo vainiką (14,3), trumpiausią naktį (11,8).
Šventės kaltininkai – Jonai ir Janinos – atsidūrė tik ketvirtoje vietoje (10,1 proc.). Tarp kitų Joninių atributų buvo minimi laužai, vanduo, daug alaus ir linksmybių.