Tragedija lietuvių emigrantų šeimą ištiko lapkričio 14-ąją. Tądien iš darbo žuvies fabrike grįžusi Kristina savo namuose Sundo komunoje be gyvybės ženklų ant grindų aptiko savo aštuonmetę dukrą Moniką.
Į maždaug 6 tūkst. gyventojų turintį Sundą, esantį netoli Bergeno miesto, kaipmat sulėkė policijos ekipažai. Tarp 20 pareigūnų buvo ir ekspertai iš smurtinių ir lytinių nusikaltimų skyriaus.
Nuo Norvegiją sukrėtusios nelaimės praėjo daugiau nei mėnuo, tačiau šios šalies policijos pareigūnai išsigandusius vietos žmones laiko nežinioje ir, žinodami tik medicininę Monikos mirties priežastį, įvykį vadina mistika.
Policija saugoja mergaitės motiną
„Mes labai aiškiai iš policijos pareigūnų išgirdome, kad Monikos mirtis buvo smurtinė – ji veikiausiai buvo uždusinta arba pakarta. Tačiau jie taip pat tvirtina negalintys nustatyti mergaitės mirties aplinkybių“, - tikina D.Lukoševičius.
Bergene buvo sukurta ir oficialiai įforminta lietuvių bendruomenė. Būtent jos vardu ir kreiptasi į policiją su klausimais apie Monikos mirties tyrimo eigą. „Uždavėme daug klausimų. Tačiau mums atsakė tik į vieną – įvykis buvo smurtinis. Vėliau buvo pridurta, kad 20 ekspertų negali nustatyti mergaitės mirties aplinkybių“, - apgailestaudamas kalba D.Lukoševičius.
Monikos motinai Kristinai uždrausta savo draugams ir žiniasklaidai teikti bet kokią informaciją. „Baiminamasi, kad tyrimo detalėms patekus į Norvegijos žiniasklaidą, gali būti susidorota ir su pačia Kristina. Policija iškeldino Kristiną iš namo, kuriame ji gyveno su savo dukra, ir apgyvendino Bergene. Jai tris mėnesius bus taikoma apsaugos programa“, - pasakojo su Kristina nuolat ryšį palaikantis D.Lukoševičius.
Policija atskleidžia mažai informacijos
Anot D.Lukoševičiaus, Norvegijos policija vengia patvirtinti vietos žiniasklaidoje pasirodžiusį faktą, kad nelaimės dieną buvo išdaužtas moters namų lango stiklas.
„Mama buvo primokiusi Moniką niekuomet neatidaryti durų, neatsiliepti į svetimus skambučius“, - pasakojo D.Lukoševičius.
Lemtingąją dieną Monika viena praleido namuose – mergaitė sirguliavo, todėl nėjo į mokyklą. „Kai po pietų grįžusi iš darbo aptiko negyvą savo dukrą, Kristinai nekilo jokių abejonių – ji buvo nužudyta“, - tvirtina D.Lukoševičius.
„Visi, kas pažinojo Moniką, galėtų garantuoti – ji nebūtų galėjusi pakelti rankos prieš save. Mergaitė buvo paklusni, nesiėmė jokių išdaigų. Kad ji pati užspringo – irgi absurdas“, - įsitikinęs vyras, pridūręs, esą ir policija atmeta, kad mergaitė nusižudė.
Anot D.Lukoševičiaus, dėl įvykio buvo apklausti kone visi Sundo lietuviai. Tačiau policijos pareigūnai iki šiol nerado, už ko užsikabinti, kam pareikšti įtarimų.
Lietuviai vengia vieni kitų
Namų projektuotoju Bergene dirbantis lietuvis nemano, kad dukters netekusi Kristina turėjo priešų. „Bergene ją supo mažas lietuvių ratas – gal dešimties žmonių. Visus kitus ji atstumdavo. Bergene apskritai iki šios tragedijos lietuviai laikėsi atskirai – vienas kitam net vengdavo pasakyti, kad yra lietuviai“, - teigia pats tautiečių privengiantis D.Lukoševičius.
Pasak vyro, lietuviai Bergene jau yra pasižymėję neigiamame kontekste – pavyzdžiui, dirba įmonėse, po to jas apvogia, kai juos atleidžia.
Anot D.Lukoševičiaus, mergaitės motina iš pradžių įtarinėjo buvusį savo draugą: „Juo įdėmiau domėjosi ir Norvegijos policija. Norvegai kreipėsi į Lietuvos pareigūnus, kurie, matyt, atskleidė, kad buvęs Kristinos draugas Lietuvoje buvo teistas už vagystę ir chuliganizmą. Tačiau lietuvių bendruomenė netiki, kad jis būtų galėjęs ryžtis nusikaltimui Norvegijoje.
Žinau, kad buvo klausomasi ir jo pokalbių telefonu bei internetu. Tačiau įtarimai jam nebuvo pareikšti. Galiausiai buvusiam Kristinos draugui netgi buvo atsiųstas policijos raštas, kuriame atsiprašoma, kad jis buvo trukdomas ir kad juo buvo nepasitikima“.
Monikos tėvas gyvena Lietuvoje, Jonavoje.
Žmones kausto baimė
Sundo ir Bergeno gyventojai viliasi, kad policija greitai pasistūmės į priekį tirdami mįslingo įvykio aplinkybes. Nežinia, ar greta negyvena žudikas, kelia vietos gyventojams baimę dėl savo vaikų.
„Kai tarp lietuvių pasklido kalbos, kad Monika nužudyta, daugybė žmonių nebeleido savo vaikų vienų į mokyklą. Čia įprasta praktika – mokyklos autobusas paima vaikus nuo jų namų ir atgal parveža. O dabar tėvai jau geriau renkasi vėluoti į darbą, bet patys veda savo atžalas į mokyklą ir parsiveda iš jos“, - pasakojo D.Lukoševičius.
Stipriau vaikus saugoti pradėjo ir vietos norvegai. “Norvegai apskritai šokiruoti, kad nužudytas mažas vaikas. Jie sako, kad tokio įvykio šiose vietovėse nebuvo gal 80 metų. Štai ir mano draugas norvegas, nors ir gyvena 150 km nuo Kristinos namų, dabar tik pats veža savo vaiką į mokyklą“, - tikino lietuvis.
D.Lukoševičius tikras, kad mįslingas įvykis turės skaudžių pasekmių vietos bendruomenei.
„Labai svarbu, kad Bergeno policija suteiktų kuo daugiau informacijos. Nes dabar Bergene daugybė darbdavių norvegų įtaria, kad žmogžudystę galėjo įvykdyti lietuvis ir bijo įdarbinti bet kokį lietuvį, nes jis gali tapti įtariamuoju“, - pasakojo D.Lukoševičius, situaciją vadindamas absurdu.
Piktina komentatoriai ir ambasados požiūris
Vildamasis kuo greičiau sužinoti tiesą apie savo bičiulės Kristinos dukros mirties aplinkybes D.Lukoševičius ruošiasi ir kovai teisme. Jį piktina Lietuvoje prie straipsnių apie nelaimę besiliejantys pikti komentarai. Dešimties lietuvių iniciatyvinė grupė surinko visus komentarus ir paprašė juos į norvegų kalbą išversti profesionalaus vertėjo. Vyras tikisi, kad Norvegijos teismas išaiškins ir nubaus nepagarbius komentarus Monikos motinos atžvilgiu rašančius asmenis. „Kraupu, koks purvas pilamas ant šios moters“, - piktinasi vyras.
D.Lukoševičius negaili karčių žodžių ir Lietuvos ambasadai Norvegijoje. „Ambasados darbuotojai viešai tikino, kad nežino, kur ieškoti mergaitės motinos. Melagiai. Jie apskritai nepajudino nė vieno piršto“, - niršta vyras, pridūręs, kad Lietuvos ambasada prisidėjo tik tvarkant dokumentus dėl Monikos palaikų pargabenimo į Lietuvą.
Lietuvos ambasados elgesys, anot D.Lukoševičiaus, ryškus kontrastas Norvegijos pareigūnų požiūriui į šią situaciją.
„Kristinai valstybė išmokės apie 700 tūkst. kronų (apie 300 tūkst. litų) vienkartinę kompensaciją, vėliau mažesnė kompensacija bus mokama kas mėnesį. Darbdaviai suteikė jai papildomas mokamas atostogas, kad galėtų atsigauti po tragedijos. Mergaitės palaikų pargabenimo išlaidas į Lietuvą padengė Bergeno socialinis fondas. Galiausiai vietos valdžia padengė visų norinčiųjų dalyvauti Monikos laidotuvėse kelionės į Lietuvą išlaidas. Jie supranta, kokia tai yra tragediją“, - tikino D.Lukoševičius.