Prieš penkerius metus archeologai, tyrinėdami Klaipėdos senamiestį, buvusio karamelės fabriko teritorijoje, kur XVI–XVII amžiais stovėjo Šv.Jono bažnyčia, aptiko 182 čia palaidotų žmonių palaikus.
Klaipėdos savivaldybė, istorikai, paveldosaugininkai ir vietinė evangelikų liuteronų bendruomenė negali sutarti dėl naujos kapavietės.
Todėl antropologų jau seniai ištirti ir aprašyti senųjų miesto gyventojų kaulai iki šiol saugomi Klaipėdos universiteto patalpose.
Medinių karstų su rankenomis liekanos sukrautos į bendrovei „Invalda” priklausantį sandėliu paverstą seną pastatą. Buvusių kapinių vietoje „Invalda” norėjo statyti prabangų viešbutį su restoranu, parduotuvėmis.
Verslininkams pristigus lėšų ir šis projektas įstrigo.
„Vos spėjame pirkti naujas spynas. Vandalai nupjausto metalo grotas, braunasi į sandėlį ir lenda prie karstų”, – sielojosi ne vienos paveldosaugininkų pastabos dėl blogai saugomų karstų liekanų sulaukęs „Invaldos” atstovas Vilius Skukauskas.
„Keista, kad išniekinus žmonių amžinojo poilsio vietą per tiek laiko nerasta vietos, kur būtų galima palaidoti iškastus palaikus. Jokios pagarbos mirusiesiems. Jei tokios problemos nespręsime civilizuotai, greitai nebus ko laidoti”, – piktinosi Seimo narys klaipėdietis Evaldas Jurkevičius.
Mokslininkai teisinasi, kad ne jų, o Klaipėdos savivaldybės pareiga pasirūpinti senais kaulais. Uostamiesčio valdžios atstovai žada perlaidoti palaikus, kai sudaryta komisija išanalizuos visus gautus siūlymus.
E.Jurkevičius ragina senųjų klaipėdiečių kaulus palaidoti sovietmečiu nušluotose senosiose uostamiesčio kapinėse, kurias užgožė Skulptūrų parkas: „Nekrikščioniška tampyti palaikus iš vienos vietos į kitą.”
Kapuose – iškilių žmonių palaikai
* Istoriniai šaltiniai liudija, kad Šv.Jono bažnyčios ir kapinių teritorija buvo kur kas didesnė nei archeologų atidengti plotai, kuriuose rasta žiedų, žalvarinių karstų liekanų.
* XVI–XVII amžiais čia buvo laidojami ir paprasti miestiečiai, ir tuomečio elito atstovai – kunigai, aukšto rango kariškiai, pirkliai, karališkojo valsčiaus tarnautojai.
* Šv.Jono bažnyčios teritorijoje palaidotas Friedrichas Praetorius – iškilus dvasininkas, „Vokiečių–lietuvių kalbų žodyno” sudarytojas, giesmių kūrėjas.
* Seniausiose miesto kapinėse archeologai galėjo atrasti ir pirmojo Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą kunigo Jono Bretkūno dukters palaikus.
* Bažnyčios rūsiai priglaudė Prūsijos kunigaikščio nemalonę užsitraukusio pulkininko Christiano Ludwiko von Kalcksteino kūną – šiam maištininkui 1672 metais Klaipėdos pilyje buvo nukirsta galva.