Pasak „Lietuvos žinių“, Panevėžys negali pasigirti įvairių
architektūros stilių pastatais, jame išskirtinę vieną užima tik
jo veidą formavę istorinio, dar kitaip vadinamo plytų stiliaus
statiniai, statyti ir daugelyje carinės Rusijos gubernijų. Tačiau
šie, XIX amžiaus pabaigoje iškilę raudonų plytų pastatai,
Panevėžyje baigia griūti.
Griuvėsiais virto naujųjų savininkų neprižiūrimas taip pat
kultūros vertybės statusą turintis buvęs konservų fabrikas, toks
pat likimas ištiko privatizuotą spirito varyklą. Kol kas
nesuniokotą plytų stiliaus architektūrą šiuo metu geriausiai
atskleidžia du Panevėžio moterų kalėjimo pastatai.
„Į kultūros vertybių sąrašą įtraukti Panevėžio kalėjimą
rūpinomės norėdami jį išsaugoti ateities kartoms“, - sakė
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo
skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė.
Šie pastatai Panevėžyje atsirado 1893 metais tuometiniame
miesto pakraštyje. 300 vietų kalėjimą Panevėžys pasistatė iš
miesto Dūmos (savivaldybės) lėšų. Teigiama, kad kalėjimo būta
pernelyg didelio šiam miestui, tad jis stovėjęs pustuštis. Iš
pradžių tai buvo mišrus kalėjimas, kuriame nuteistieji ne tik
atlikdavo bausmę, bet ir galėdavo įgyti pradinį išsilavinimą. Be
to, kaliniai dirbo: gamino baldus, vinis bei reples, vijo virves.
Vėlesni, 1935-ųjų, duomenys byloja, kad Panevėžio kalėjime
kalėjo 101 vyras, 33 moterys ir augo 5 nuteistųjų vaikai.
Daugiausia kalinių jame būta 1952-aisiais - 590.
1960-aisiais šis kalėjimas tapo vienintele 450 vietų Lietuvos
moterų įkalinimo įstaiga.
Šiuo metu Panevėžyje bausmę atlieka 300 moterų, drauge su
įkalintomis mamomis auga 10 vaikų iki trejų metų.
Tai, kad Panevėžio pataisos namai tik šiomis dienomis gavo
kultūros vertybės statusą, nustebino šios įstaigos direktoriaus
pavaduotoją Ovidijų Burkauską. Jis teigė manęs, kad dirba seniai
kultūros vertybės statusą turinčiame statinyje.
Apie galimą kalėjimo iškeldinimą iš miesto centro
O.Burkauskas sakė pirmą kartą išgirdęs Algirdo Brazausko
prezidentavimo metu. Tada kalėjimą ketinta iškeldinti iki
2030-ųjų, tačiau nieko nedaroma iki šiol.