Miesto rusakalbius ugdanti mokykla dalį patalpų yra išnuomojusi krikščioniškai švietėjiškai draugijai su tikslu čia rengti tikybos pamokas. Jas lanko ne tik šios, bet ir kitų mokyklų moksleiviai. Tačiau jau daugelį metų čia melstis renkasi ir miesto stačiatikių bendruomenė, paprašiusi prieglobsčio dar tada, kai pietinėje miesto dalyje nebuvo jiems skirtų maldos namų. Mišias vakarais ir savaitgaliais laiko pats mokyklos direktorius Vladimiras Artamonovas, kuris yra ir parapijos popas bei Klaipėdos dekanato stačiatikių cerkvės dekanas. „Kad tai nesuderinama, kažkodėl paaiškėjo tik dabar. Religines pamokas lanko ir pravoslavų, ir sentikių atstovai, mes stengiamės apginti visų interesus“, - kilusiu triukšmu stebėjosi V. Artamonovas. Tačiau savivaldybės siekis - išvengti dar didesnių rūpesčių, kurių gali atsirasti, jeigu ši neįteisinta veikla tęsis.
„Patalpos išnuomotos legaliai, tačiau bažnyčios veikla nelegali. Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, todėl valstybinėje įstaigoje negali būti atliekamos religinės apeigos, juk mokyklą lanko ir kitų įsitikinimų moksleiviai, kai kurie tėvai skundėsi, jie nenori, kad mokykloje veiktų cerkvė“, - sakė savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Čepas.
Miesto valdžia ėmė ieškoti kelių, kaip įteisinti šią veiklą, nepažeidžiant nei vienų, nei kitų interesų.
„Niekas nekvestionuoja to, kad tokia mokyklos ir religinės bendruomenės partnerystė galima, tačiau reikia įvertinti, ar savivaldybės turtas naudojamas teisėtai. Bet kuri kita religinė bendruomenė irgi gali pasiprašyti priimama į kurią nors mokyklą. Jeigu leidžiame vieniems, negalėsime atsakyti ir kitiems, čia negali būti jokios diskriminacijos ir jokios protekcijos, reikalavimai visiems turi būti vienodi“, - teigė miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Jo manymu, derėtų sukurti modelį, kuriuo ateityje galėtų vadovautis ir kitos įstaigos. Dėl to turės apsispręsti savivaldybės taryba. Planuojama šį klausimą svarstyti kovą.
