Meno istorikas Thomas de Wesselow įsitikinęs: garsioji Turino (Italija) drobulė yra tikra ir lietė Kristaus kūną. Tačiau pats prisikėlimas, Kembridžo akademiko teigimu, tebuvo optinė apgaulė – drobulėje palikti vaizdiniai suklaidino Jėzaus mokinius ir nepagrįstai privertė juos patikėti prisikėlimu.
„Jie drobulėje pamatė dvigubą Jėzaus vaizdą. Tais laikais vaizdai turėjo psichologinę būtį. Jie buvo vertinami kaip kitas realybės klodas ir kaip turintys atskirą gyvenimą“, - pasakojo T. de Wesselow.
Mokslininkas cituoja Evangelijas, kuriose pasakojama, jog du Kristaus mokiniai atbėgę į kapo vietą neberado Kristaus kūno, o tik drobulę, į kurią šis buvo suvyniotas. Mokslininko teigimu, pamatę drobulę, jie įtikėjo Kristų prisikėlus iš numirusių.
„Įeinate į kapo duobę po trijų dienų, kai Kristus buvo nukryžiuotas, aplink prieblanda, o drobulėje, kurioje buvo suvyniotas kūnas, išnyra atvaizdai“, - į apaštalų vaidmenį siūlė įsijausti T. de Wesselow. 40-metį mokslininką nuo pat vaikystės domino Kristaus prisikėlimo paslaptis. Šia savo teorija istorikas tvirtina atsakęs į svarbų probleminį klausimą.
Tikėjimui įrodymų nereikia
Naujoji teorija ne visiems atrodo tokia įtikinama ir sensacinga. „Prisikėlimo neįmanoma patvirtinti ar paneigti. Tai – tikėjimo dalykas, tikiu arba ne. Tikėjimo tiesoms mokslinių patvirtinimų neieškome. Pateikta teorija – vienas iš geriausių prasto ir nemokslinio pagrindimo pavyzdžių“, - lrytas.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.
Teologo nuomone, mokslo požiūriu šio istoriko teorija silpna ir visiškai neatlaikanti kritikos: „Jis remiasi savo vaizduote. Kaip galima įrodyti jo teiginį? Jo nėra kaip patikrinti. Nebent rastų kokius apaštalo raštus, kur jis sakytų, kad pamatė atvaizdą ir sugalvojo prisikėlimą.“
B. Ulevičiui atrodo absurdiška, kad spėliones, kokį įspūdį mokiniams paliko drobulė, britų mokslininkas vadina sensacingomis ir pakeisiančiomis krikščionių mąstymą. „Drobulė, į kurią buvo įvyniotas Kristaus kūnas, tada ir dabar yra svarbi žmonių tikėjimui, bet yra ir daugybė svarbių įvykių, kurie liudija prisikėlimą. Neužtenka sugalvoti naują teoriją apie mokinių ir Turino drobulės santykį ir teigti, kad tai iš pamatų griauna tikėjimą prisikėlimu“, - įsitikinęs Katalikų teologijos fakulteto dekanas.
Kaltas reklamų poveikis?
Menotyrininkė Sigita Maslauskaitė, išgirdusi apie naująją teoriją, priminė, kas iš tiesų mokinius privertė patikėti prisikėlimu. „Mokinių nuostabą ar apstulbimą sukelia tai, kad kapas buvo tuščias, kad jame buvo, pabrėžiu, tik drobulės. Jie pamatė ir įtikėjo. Taip parašyta vienoje iš Evangelijų“, - kalbėjo mokslininkė.
Jos įsitikinimu, Turino drobulė pasitarnauja tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie Kristaus atvaizdo istoriją, o ne jo dievystės ar žmogystės įrodymą: „Žiūrėdami į Turino drobulės realistinį atvaizdą, ikonų kūrėjai turėjo kuo remtis. Bet tai neturi nieko bendro su Kristaus prisikėlimo patvirtinimu ar paneigimu. Tai yra kita sritis. Negalima painioti pieno su actu. Apie Kristaus prisikėlimą reikėtų klausti biblistų, egzegetų, bet ne tyrinėti Turino drobulę.“
Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė spėja, kad teorija buvo įkvėpta postmodernizmo: „Gyvename vaizdų prikištame pasaulyje. Atvaizdo poveikis, atvaizdo galia mūsų dienomis – milžiniška. Matome, kaip reklamos gali manipuliuoti mumis. Gal istorikui pasirodė patrauklus toks žvilgsnis ir į Turino drobulę? Hebrajų kultūroje atvaizdas buvo lygus stabui. Tiek garbinti, tiek kurti stabus buvo pati šlykščiausia nuodėmė. Trys krikščionių kartos nugyveno be atvaizdų. Iki dabar lengviau išvardinti, kodėl krikščionių kultūroje galėjo neatsirasti ir neišlikti atvaizdai nei tai, kaip atsirado. Todėl teorija, kad atvaizdas galėjo turėti tokią didelę įtaką, neįtikina.“
Nesibaigiančios diskusijos
Mokslininkai nuolat ieško įrodymų patvirtinti ar paneigti Jėzaus istorinį egzistavimą ir dieviškumą. Nuolat vyksta diskusija ir dėl Turino drobulės autentiškumo.
Viena grupė mokslininkų įrodinėja, kad tai – klastotė, atsiradusi viduramžiais – žymiai vėliau nei gyveno ir mirė Kristus. Kiti sako randantys įrodymų, jog drobulėje tikrai buvo suvyniotas Kristaus kūnas ir likę atspaudai rodo stebuklingą kūno „išnykimą“ iš drobulės.
Garsioji drobulė saugoma Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Karališkojoje koplyčioje, Turine.