Tokį sprendimą komisija priėmė antradienį, 6 balsais už, 6 prieš, tad lėmė komisijai pirmininkavusio opozicinio
socialdemokrato Juozo Oleko balsas.
Tačiau per slaptą balsavimą paaiškėjo, kad interpeliacija žlugo - kad nutarimo projektas būtų
priimtas, už jį slaptame balsavime turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys. O į patį slaptą balsavimą po pietų susirinko tik kiek daugiau negu 60 parlamentarų.
Todėl iš karto paaiškėjo, kad nutarimo priimti nepavyks ir ministras neturės atsistatydinti.
Atsakydamas į Seimo narių klausimus interpeliuojamas ministras
pripažino, jog problemų jo kuruojama sritis turi, tačiau sakė -
jei nebūtų problemų, nereikėtų nė ministerijos.
„Esminis klausimas yra, ką ministras R. Šimašius ir jo
vadovaujama ministerija padarė, kad teisingumas grįžtų į mūsų
valstybę. Atsakymų į šį pagrindinį klausimą mes ir tikimės
išgirsti, ir žymiai gilesnių, žymiai išsamesnių, nei mes gavome
(raštu - red.)“, - antradienį per Seimo posėdį svarstant
interpeliaciją sakė ją inicijavusios partijos „Tvarka ir
teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Ministras į kritiką atsakė, jog problemų su teisingumu
Lietuvoje esama, bet jei jų nebūtų, pats siūlytų naikinti
Teisingumo ministeriją kaip nereikalingą.
„Kai prieš daugiau kaip tris metus gavau Seimo pasitikėjimą
tapti teisingumo ministru, gavau pasitikėjimą daryti pertvarkas ir
reformas, į ką visą laiką ir koncentravausi. Jei Lietuvoje viskas
būtų gerai su teisingumu, būčiau pirmas, kuris pasiūlyčiau
ministeriją panaikinti, lygiai kaip nėra Lietuvoje saulės
ministerijos, ji pateka kiekvieną rytą, taip nereikėtų ir
Teisingumo ministerijos, jei nebūtų problemų su teisingumu. Deja,
taip nėra“, - sakė ministras.
Ministras R. Šimašius taip pat sakė suprantantis, jog
daugiausiai jo atsakomybė keliama dėl įvykių Garliavoje, kur
įsiplieskęs konfliktas dėl mažametės, teismo sprendimu turinčios
būti perduotos mamai, bet teismo sprendimas neįvykdomas.
R. Šimašius tvirtino, jog jis pats negalintis prisiimti atsakomybės
dėl teismo sprendimo, jei jis kam ir nepatinka, ir tai sakė esant
teisinės valstybės laimėjimu, o ne problema.
„Teisingumo ministras atsakingas už teisinės politikos
formavimą. Kalbant apie sprendimų priėmimą ir vykdymą, pagal
Konstituciją, sprendimus priima teismai, o telefoninės teisės
laikai, kada teisingumo ministras, Seimo narys ar koks kitas
pareigūnas nurodinėjo kitiems pareigūnams ką daryti, peržengdamas
savo ribas, tikiuosi, kad tie laikai praėjo negrįžtamai“, - sakė
ministras.
Tačiau tuo pačiu jis pripažino, kad „teismų sprendimai ne
visuomet yra aiškūs ir suprantami, prokuratūra irgi ne visą laiką
įdeda pakankamai pastangų, kad paaiškintų visuomenei, ką ji turi
padaryti, institucijos, kurios vykdo teismo sprendimą, irgi ne visada
tinkamai koordinuoja savo veiksmus“.
Interpeliaciją ministrui balandžio viduryje pateikė 29 Seimo
narių grupė, uždavusi penkis klausimus: apie teismų reformą,
situaciją įkalinimo įstaigose, Valstybinės teismo medicinos
tarnybos darbą, duomenų apie Alesį Beliackį perdavimą
Baltarusijai bei situaciją Garliavoje. Interpeliaciją ministrui
prašydami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus gali pateikti ne
mažiau kaip penktadalis Seimo narių.