„O ką daryti? Mes viską čia valom, dezinfekuojam. Mums reikia čia gyventi“, - rankomis skėsteli neseniai į pensiją išėjusi moteris.
Rinktinės gatvėje, 42-uoju numeriu pažymėto bendrabučio trečiame aukšte gyvenantys vilniečiai jau penkerius metus kovoja su Anastazija Kozlovaite – įspūdingo šlamšto ir smarvės židinio šeimininke.
Žmonės jaučiausi bejėgiai ir jau ne pirmą kartą šaukiasi žurnalistų pagalbos, nes iš valstybinių institucijų iki šiol jos nesulaukė.
Kambarys tapo landyne
Ponia Raimonda, priėjusi prie 47-ojo buto pabeldė ir šūktelėjo kaimynę vardu. Duris teko padaužyti kumščiu, kol iš kambario atsklido šaižus išgąstingas „A!“
Kai A. Kozlovaitė atvėrė duris, vaizdą už jų pranoko tvokstelėjusi aštri smarvė, kuri, ko gero, galėtų ne tik įveikti stipriausią slogą, bet ir atgaivinti nualpusįjį.
Kambaryje grindų nesimato. Didžiąją jų dalį dengia metro aukščio skudurų ir šiukšlių sluoksnis. Prie durų – kibirai su išmatomis, ant grindų – su išmatomis sumišę popieriaus luobai. Ant lubų kabo didžiuliai voratinkliai, kuriuos būtų galima matuoti kvadratiniais metrais. Kambarį temdo pajuodusios užuolaidos.
Priešais mus išdygo vargana būtybė nešvaria žalia suknele. Į akis krito senokai šukas matęs oranžinis kuodas, retuose plaukuose ropojančios utėlės, juodos panagės, basos deformuotos kojos, prie kurių vilkosi prilipusios tualetinio popieriaus skiautės. Aplink moterį sukosi musės.
„Kas atsitiko? Netvarka? Taip, sutinku, kad netvarka. Labai didžiulė! Sutinku!“ - šūkčiodama žodžius lankytojus pasitiko 64 metų bendrabučio gyventoja.
„Jokių prieštaravimų būt negali. Teisybė yra teisybė! Siūles nuims ketvirtadienį. Kai geriau jausiuosi, nereikės miegoti ir susitvarkysiu“,- rodydama į neva susiūtą galvą tęsė ji.
A. Kozlovaitė čia dejavo, čia verkšleno, čia šoko ir dainavo. „Sena boba kaip choliera, netekėjus sena merga. Neturi nė vieno kavalierio. Nu ir kas? Sena pinda dar nenupindėjo“, - kilnodama suknelę traukė ji. Tada visus palaimino ir pagiedojo.
Paklausta, kodėl jai siuvo galvą, moteris tvirtino, kad jai yra nustatyta kraujagyslinė demencija.
Jokių artimų žmonių neturinti moteris skundėsi, kad neturi pinigų vaistams.
Bet juk susitvarkyti nereikia pinigų, pakanka skuduro ir vandens? „Neužtenka proto!“ - išrėkė bedalė.
Geria ir kenčia patyčias
„O gerti užtenka proto“, - palingavo galva ponia Raimonda. Ji įsitikinusi, kad dėl kaimynės nevalyvumo kalčiausias alkoholis.
Pasak žurnalistus iškvietusios moters, A. Kozlovaitė išgėrinėja dažnai. Kai gauna pensiją, geria dar daugiau. Kada neturi pinigų, eina į netoliese esantį pigų naktinį barą ir prašinėja, kad jai įpiltų išgerti. Už tai pašoka, padainuoja.
„Grįžta girta, vartosi koridoriuje, apsišlapina, išsituština. Ji nuolat viduriuoja, o mums tenka valyti“, - guodėsi bendrabučio gyventoja.
Raimonda pasakoja, kad kai kuriems žmonėms dar šauna į galvą pasityčioti iš bejėgės moters. Kartais naktį ji grįžta namo išrengta nuoga.
Palaužė alkoholis ir nelaiminga meilė
A. Kozlovaitė tokia buvo ne visada. Raimonda čia gyvena 16 metų ir atsimena, kad anksčiau kaimynė buvo labai maloni ir tiesiog pedantiškai tvarkinga. Žmonės patikėdavo jai prižiūrėti savo vaikus. Vienai bendrabučio gyventojai susirgus vėžiu, A. Kozlovaitė ja rūpinosi, suleisdavo vaistus.
Ristis žemyn moteris pradėjo maždaug prieš 8 metus. Tuo metu ji jau nevengdavo išgerti. Įtakos galėjo turėti ir nelaiminga meilė. A. Kozlovaitė buvo parsivedusi vyrą, kuris šlaistydavosi naktimis, pragerdavo jos pinigus. Kaimynai jį vadino alfonsu. Galiausiai jis paliko A. Kozlovaitę.
Nuo tada reikalai tik blogėjo. Moteris ėmė daugiau gerti, vis rečiau tvarkytis namus. Bėgant metams, jos būstas tapo tokiu, koks yra dabar.
Raimondos teigimu, A. Kozlovaitė namo nuolat grįžta su nešuliais, o iš kambario niekada nieko neišneša. Kuo ji maitinasi, kaimynams taip pat paslaptis – A. Kozlovaitė niekuomet negamina. Gautus labdaringus maisto davinius parduoda, o pinigus prageria. Raimonda spėja, kad kaimynė renka ir valgo atliekas iš šiukšlių konteinerių.
Bendrabučio gyventojams ir pikta dėl aukšte atsiradusio infekcijų židinio, ir gaila palūžusios moters. Anot žurnalistus iškvietusios kaimynės, apsileidusioji iki šiol normaliai ir stebinamai protingai kalbasi su kaimynais, kol šneka nepasisuka apie jos netvarką. „Tada pradeda „durniuoti“, išsidirbinėti“, - pastebėjo Raimonda.
Efektyvios pagalbos nesulaukė
Greta A. Kozlovaitės gyvenantys žmonės dėl smarvės negali balkonuose džiovinti skalbinių, kurie prisigeria iš kaimynės namų sklindančio dvoko. Žiemą, kai langai ir balkonai būna uždaryti, kvapas tampa nepakenčiamas. Eidami pro jos kambarį, vaikai žiaukčioja.
Šlamštas A. Kozlovaitės bute jau ne kartą yra užsidegęs dėl šeimininkės neatsargaus rūkymo. Gaisrą pavykdavo numalšinti prieš jam įsismarkaujant.
Raimonda sako, kad kaimynė porą kartų buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Grįžusi po mėnesio ar dviejų ji toliau gyvena kaip gyvenusi.
Rinktinės g. 42-ojo namo gyventojai dėl kaimynės kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau efektyvios pagalbos nesulaukė. Savivaldybė A. Kozlovaitei skyrė įspėjimą dėl gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo taisyklių pažeidimo.
Kai kaimynai pasiskundė dar kartą, buvo surašytas protokolas, kuris nukeliavo į teismą. Teismas A. Kozlovaitei du kartus skyrė baudas, tačiau moteris jų nesumokėjo ir neketina mokėti. Įsiskolinimo suma turi būti labai didelė, kad būtų skelbiamos būsto varžytinės, tad tikėtina, jog A. Kozlovaitei tai negresia.
Raimondos teigimu, jų problemos išspręsti nepadėjo ir socialiniai darbuotojai, kurie, porą kartų aplankę nevalyvą kaimynę, šį reikalą apleido.
Padėtis turi išeitį?
Valstybės pareigūnai pripažįsta, kad „šlamšto kaupėjai“ miesto daugiabučiuose yra opi problema.
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė įsitikinusi, kad Rinktinės gatvės 42-ojo namo gyventojų skundas pasiekė ne tą savivaldybės skyrių.
„Žmogus, kuris tempia daiktus į savo būstą ir jį jais užverčia, akivaizdžiai turi psichikos sutrikimą. Šis susirgimas netgi turi savo kodą. Tad kalba eina ne tik apie patalpų naudojimo pažeidimą, bet apie gilesnes problemas. Vadinasi, bus bėda. Žmogaus gi į dujų kamerą nepasodinsi“, - svarstė R. Laiconienė.
Anot jos, pirmiausia su probleminiu žmogumi turi kalbėtis socialiniai darbuotojai ir paaiškinti jam apie galimas tokio gyvenimo būdo pasekmes. Jeigu jis nesitvarko, aplinkiniams kelia grėsmę, jo sveikata gali būti tikrinama priverstinai. Kraštutiniu atveju gali būti nustatytas neveiksnumas, ir žmogus apgyvendinamas globos namuose.
R. Laiconienė paragino su šia konkrečia ir panašiomis problemomis susiduriančius vilniečius kreiptis raštu į miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamentą, išsamiai išdėstant informaciją apie atvejį, nupasakoti, kas anksčiau buvo padaryta.
Tą patį laišką ji patarė siųsti ir savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriui. Šio skyriaus vadovas eina savivaldybės gydytojo pareigas. Jis gali nuspręsti, ar žmogui reikalingas priverstinis gydymas, ar reikia kreiptis į teismą dėl jo neveiksnumo nustatymo. Savivaldybei kreipusis į teismą, pastarasis sprendžia, ar suteikti leidimą imtis šios kraštutinės priemonės.
Sulaukusi skambučio iš lrytas.lt, R. Laiconienė iškarto apie A. Kozlovaitę informavo Socialinės paramos centrą, kurios darbuotojai turės moterį lankyti ir imtis priemonių.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo atstovas Audris Kutrevičius nurodė dar vieną kelią į sudėtingą padėtį patekusiems gyventojams. Pasak jo, žmonės gali kreiptis į savo apylinkės prokuratūrą. Ten jie turėtų parašyti pareiškimą, prašydami prokurorą atstovauti jiems teisme ginant viešąjį interesą. Teismas galėtų nustatyti kaimynės neveiksnumą, tuomet jai būtų paskirtas globėjas ar imtasi kitų priemonių prižiūrėti moterį.
Padėti kenčiantiems žmonėms neatsisakytų ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jo vadovas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad komiteto darbuotojai, gavę gyventojų prašymą su išsamiai aprašyta situacija, padėtų jiems rasti kelią į reikalingus kabinetus painiuose institucijų koridoriuose.