Suprantamas kiekvieno save gerbiančio tarnautojo troškimas kontroliuoti ir valdyti. ACTA kaip tik ir būtų suteikusi tokių galimybių. Kaip visuomet būtų daugiau nekentėjusiųjų nei laimėjusiųjų. Būtų apribotos interneto vartotojų teisės, pažeistas privatumas ir taip toliau. Bet ne apie tai šneka.
Šneka apie tai, kad kažkas pasirašė šį Briuselio suregztą dokumentą Lietuvos vardu. Matyt, lietuviams, ypač bent truputėlį „prieinantiems“ prie valdžios, vis dar sunku atsikratyti „vyresniojo brolio“ sindromo. Kadaise Lietuvos nomenklatūra lankstėsi prieš Maskvą, dabar gi - šventasis Briuselis.
Atrodytu, kad bet koks „pirstelėjimas“ iš Briuselio pusės mūsų valdininkams skamba kaip dangiškųjų arfų garsai. Atrodytu, kad svarbiausiu argumentu tampa pašto spaude išryškintas Briuselio vardas, o ne dokumentų turinys, juo labiau - Lietuvos interesai.
Dar neteko girdėti, kad Lietuvos valdžios atstovai atmestų kokį nors Briuselio projektą ar kovotų dėl kokių nors geresnių, palankesnių sąlygų mūsų šaliai. Anaiptol. Pavyzdžiui, Briuselis rekomendavo dyzelino akcizo „žirkles“ - Lietuva pasirinko didžiausią galimą variantą.
Dėl biopriedų degaluose persistengta taip, kad įstatymo numatytas biopriedų procentas viršyjo šiuolaikinių automobilių eksplotacijos galimybes. Trumpai tariant, Lietuvos įstatymuose numatytas biopriedų degaluose kiekis tiesiog gadintų šiuolaikinių automobilių variklius.
Susizgribus, įstatymas buvo pakeistas. Tokių persistengimo pavyzdžių, be abejonės, esama daugiau. Neverta stebėtis ir dėl ACTA cenzūros dokumentų pasirašymo Lietuvos vardu.
Pernelyg nedžiūgaučiau, kaip M. Monkevičius, dėl ACTA projekto atmetimo Briuselyje - žinant Lietuvos valdininkų papročius neskaitant, neanalizuojant ir negalvojant pasirašinėti Briuselio dokumentus, bet kada galime tapti kokiu nors kitu vardu pavadinto projekto įkaitais.
Vienintelė viltis, kad mūsų valdininkams taps svarbesnė Lietuva ir Lietuvos žmonės, nei koridorinės intrigos, Briuselio vardas, atostogos, ar pasibaigusios darbo valandos.
