Tai patvirtino savaitgalį posėdžiavusių partijų - Tautininkų
sąjungos, Lietuvos centro partijos, Lietuvos socialdemokratų
sąjungos ir Tautos vienybės partijos - tarybos.
Antruoju numeriu šiame kandidatų sąraše įrašytas buvęs
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas,
trečiuoju - kitas buvęs šios grupės narys Antanas Buračas,
ketvirtuoju - parlamentaras, Tautininkų sąjungos lyderis signataras
Gintaras Songaila, penktuoju - Lietuvos socialdemokratų sąjungos
pirmininkas Arvydas Akstinavičius.
Pirmajame kandidatų dešimtuke taip pat yra Lietuvos centro
partijos vadovas Eugenijus Skrupskelis, Seimo narys signataras
Kazimieras Uoka, signataras Audrius Rudys, Tautos vienybės sąjungos
lyderis Algimantas Matulevičius bei parlamentaras Gediminas Navaitis.
Antrajame dešimtuke įrašyti profesoriai Alvydas Butkus,
Algimantas Kirkutis, Arūnas Gumuliauskas, signataras Algirdas
Endriukaitis.
„Pavyko suburti rimtą alternatyvą sisteminėms, biudžetinėms
partijoms“, - pirmadienį per spaudos konferenciją komentuodamas
sąrašą sakė G. Songaila.
Jis pabrėžė, kad sąraše yra daug savo miestuose ir rajonuose
žinomų asmenų.
Iš viso sąrašą sudaro 141 kandidatas.
Pasak B. Valionytės, šis susivienijimas „neša Sąjūdžio gaivų
vėją, kurio mes visi esame išsiilgę“.
„Gyvename tomis Sąjūdžio idėjomis, kurios atvedė Lietuvą į
nepriklausomybę“, - teigė ji.
Signatarų klubo vadovė tvirtino, kad svarbiausias jų uždavinys
- pažadinti žmones, kad šie ateitų balsuoti. Ji taip pat vylėsi,
kad šįkart rinkėjai turės ilgesnę atmintį ir balsuodami
prisimins, ką kuris politikas yra padaręs, o ne pažadėjęs, kokių
vertybių jis laikosi.
Ji teigė nematanti didelio skirtumo tarp dabartinių didžiųjų
partijų.
„Matau, kad nėra principinio skirtumo kaip vadinasi partija, yra
viena - pinigų - partija“, - kalbėjo B. Valionytė.
„Sąjūdininkai sugrįžta ir į visuomeninį, ir į politinį
gyvenimą“, - per spaudos konferenciją sakė A. Medalinskas.
Anot jo, sąjūdininkai siekia grąžinti žmonių pasitikėjimą
savo valstybe.
„Grąžinti pasitikėjimą savo valstybe Lietuva - tai vienas
svarbiausių susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ tikslų. Manau,
jis pasiekiamas, nes jeigu sąjūdininkai sugrįžta, jie tikrai
padarys savo darbą“, - teigė A. Medalinskas.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos lyderis A. Akstinavičius
atkreipė dėmesį, kad koaliciją sudarė skirtingų politinių
pažiūrių partijos. Taip siekiama „užtikrinti naujos kokybės
daugiapartinę sistemą“.
Pasak Lietuvos centro partijos pirmininko E.Skrupskelio, iš
Sąjūdžio kilusios demokratinės jėgos buvo bene labiausiai
susiskaldžiusios.
„Pagaliau pavyko susitarti, susiderinti savo požiūrius. Tai,
sakyčiau, šiandien reikšmingiausias įvykis politinėje arenoje“, -
kalbėjo jis.
Susivienijimo atstovai prisipažino, kad iš pradžių
nacionalinį sąrašą ketinta kurti drauge su partija „Drąsos
kelias“, tačiau vėliau ši organizacija nutarė rinkimuose dalyvauti
savarankiškai.
„Kovo 10 dieną su Neringa Venckiene sumušėme rankomis, kad
būsime kartu. Nežinau, kas paprotino ponią Neringą, bet gegužę
ji savo nuomonę pakeitė“, - pirmadienį sakė Tautos vienybės
sąjungos pirmininkas A. Matulevičius.
„Šiandien aiškiai matome, kas norėjo vienytis, tas ir
susivienijo“, - pridūrė E. Skrupskelis.
Susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje“ šių metų pradžioje
įkūrė trys partijos - Tautininkų sąjunga, Lietuvos centro
partija, Lietuvos socialdemokratų sąjunga.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, koalicijoms per rinkimus reikia
įveikti 7 proc. barjerą. Partijoms, rinkimuose dalyvaujančioms
savarankiškai, numatyta 5 proc. kartelė.
Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.