„Lyderių forume“ gerai pasirodė liberalai, TS-LKD ir socdemai, o R. Paksas nuvylė (laidos įrašas)

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sulaukė kritikos dėl populistinių pažadų, o „Tvarkos ir teisingumo“ vadovo Rolando Pakso pareiškimuose konkretumo pasigedę ekspertai jį įvertino prasčiausiai.

Paklausti apie geriausiai pasirodžiusius partijų vadovus, ekspertai minėjo Liberalų sąjūdžio vadovą susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką premjerą Andrių Kubilių ir Socialdemokratų partijos vedlį parlamentarą Algirdą Butkevičių.

Nė vienas ekspertas nemanė, kad „Lietuvos ryto“ televizijos ir BNS rengiamuose debatuose būtų geriausiai pasirodę Europos Parlamente dirbantys R. Paksas ar V. Uspaskichas.

Anot politologo Ramūno Vilpišausko, kaip ir tikėtasi, konservatoriai pabrėžė šeimos ir bendruomenės svarbą sprendžiant socialines problemas, Liberalų sąjūdis akcentavo, kad valstybė neturi kišti į asmeninį žmonių gyvenimą ir prioritetą teikė dirbantiesiems, o socialdemokratai daugiausia kalbėjo apie gerovės valstybę, užimtumą ir orų atlyginimą.

„Tos partijos, kurios siejamos su tradicinėmis ideologijomis - konservatyviąją, liberalia ir socialdemokratine, iš esmės ir teikė tas ideologijas atitinkančius siūlymus ir jų akcentai atspindėjo tas nuostatas“, - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.

Komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Liberalų sąjūdis buvo vienintelė partija, išdrįsusi apie socialinę politiką pasakyti tai, kas nepopuliaru.

„Kai visos partijos kalba apie tai, kad reikia susirūpinti socialiai remtinaisiais, kad reikia didinti socialines išmokas, didinti pensijas, tai vienintelis Liberalų sąjūdžio partijos atstovas atkreipė dėmesį, kad socialinių išmokų judėjimas yra neigiamas ženklas“, - sakė N. Mačiulis.

Naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad E. Masiulis išsiskyrė diskusijose apie šeimos politiką. Jis debatuose vienintelis išsakė paramą tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui.

„Nė vienas iš partijų lyderių nepasisakė už vienos lyties santuoką, bet E. Masiulis čia buvo kategoriškiausias ir apibendrindamas pabrėžė, kad politikai negali kištis į žmonių pasirinkimus, negali reguliuoti šeimos ir apibrėžti žmonėms, kada jie gali būti laimingi“, - teigė delfi.lt vyriausioji redaktorė.

Legendinės roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas teigė, kad E. Masiulis turi charizmos, bet jam koją dar pakiša patirties trūkumas.

„E. Masiulis turi charizmą, kai pradeda kalbėti, kiti nutyla, čia yra požymis. Bet ne visada jaunystė yra privalumas, kartais trūksta kantrumo. Ir tuo jis šiek tiek sugadina įspūdį. Ir dar jis nesugeba sklandžiai ir stipriai užbaigti pasisakymo, čia reikia mokytis“, - kalbėjo A. Kaušpėdas.

Ekonomistės Aušros Maldeikienės nuomone, jei E. Masiulis norėtų likti nuoseklus savo deklaruojamoms vertybėms, jis „turėtų aiškiai pasakyti, kad atstovauja jaunesniems ir turtingesniems žmonėms“.

Dar kritiškiau apie liberalų vadovą atsiliepė istorikas Algimantas Kasparavičius - jo nuomone, E. Masiulis kalbėjo kaip „koks XIX amžiaus pirmosios pusės vergvaldys, kurio idealas – kinas, dirbantis už 50 centų per valandą“.

Politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus nuomone, konservatorių vadovas premjeras Andrius Kubilius buvo dalykiškai geriausiai pasirengęs, nes „turėjo daugiausia duomenų“. Panašios nuomonės laikėsi ir A. Kaušpėdas - jo žodžiais, premjeras yra „geros politinės formos“.

„Jaučiu, kad šiuo metu A. Kubilius turi gerą politinę formą. Kaip sportininkas turi gerą formą. Kalba užtikrintai, yra informuotas. Bet nereikėtų savo pozicijos remti kitų kritika, kas, man atrodo, pasitikinčiam savimi netinka. Ir jaučiasi valdžios įgūdžiai - per ilgai kalba“, - sakė architektas.

A. Maldeikienė išskyrė premjero nuoseklumą, o M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad konservatorių vadovas „akcentavo tęstinumą ir pamatinę koncepciją, kaip jiems pavyko susidoroti su krize ir kad jie būtų geri tęsėjai, įvykdytų „Sodros“ reformą“.

A. Kasparavičiui A. Kubilius pasirodė per daug atsipalaidavęs - kaip žmogus, kuris nesitiki po rinkimų išlaikyti valdžią. Pasak istoriko, tokią konservatorių savijautą liudija net per laidą paaiškėjęs faktas, jog partija dar neturi patvirtintos rinkimų programos.

Silpniausia vieta konservatorių vieta socialinėje politikoje jis pavadino tradicinės šeimos koncepciją - istoriko vertinimu, ji esą beveik tokia pati kaip pagal 1978 metų Lietuvos tarybų socialistinės respublikos standartus.

A. Kasparavičius ir M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad socialdemokratų vadovas A. Butkevičius vienintelis užsiminė apie gerovės valstybės kūrimą.

„A. Butkevičius užsiminė, kad visiškai nėra vidutinio sluoksnio, buvo pradėta kalbėti apie gerovės valstybės kūrimą“, - sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Socialdemokratai A. Kasparavičiui pasirodė „kaip energinga, profesionali, taikli komanda“, kuri ne tik nurodė problemas, bet ir kalbėjo apie būdus jas spręsti.

„Visi mato problemas, jas mato ir Kalvarijų turgavietėje pardavinėjančios bobutės. Tačiau būtina pasiūlyti, ir kaip jas spręsti“, - sakė A. Kasparavičius.

Tačiau kai kurie kiti ekspertai laikėsi priešingos nuomonės. A. Kaušpėdas sakė, kad socialdemokratų vadovas jam „nekelia pasitikėjimo, gudrauja, kalba apskritai ir nekonkrečiai“, o A. Maldeikienė įvertino, kad socialdemokratas pasirodė „labai silpnai, įvertinant, kad jis yra didelės partijos lyderis“.

Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas, A. Kaušpėdo vertinimu, „kalba iš esmės, nes turi verslo patirtį“. A. Maldeikienė sakė vertinanti jo nuoseklumą.

Tačiau dauguma ekspertų populistiniais ir neįgyvendinamais pavadino „darbiečių“ vadovo pažadus. R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad V. Uspaskicho kalbos apie minimalaus atlyginimo didinimą kertasi su pažadais didinti užimtumą.

„Vertinant iš ekonominių pozicijų, sunkiai suderinamas noras kelti ir minimalų mėnesio atlyginimą, ir tikėtis, kad tuo pačiu augs užimtumas. Čia matyti noras taikyti į rinkėjo emocijas, jausmus ir į tuos mažiau uždirbančius žmones, kurie veikiausiai nesigilina į ekonomikos funkcionavimą“, - sakė instituto direktorius.

„V. Uspaskichas kalbėjo labiau kaip baronas Miunhauzenas – pažadai pylėsi, pilstė iš tuščio į kiaurą. Už jo nugaros sėdėjusi komanda pasirodė kaip statistai akmeniniais, negyvais veidais, išskyrus pora žmonių”, - sakė A. Kasparavičius.

M. Garbačiauskaitė-Budrienės nuomone, V. Uspaskichas orientavosi į protesto balsus, bandė sukurti „savo vyruko“ įspūdį.

R. Vilpišauskas pažymėjo, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos retorika buvo abstrakti, bet išsiskyrė savo griežtumu. „Jie akcentuoja gimstamumą, pagrindinis jų akcentas - gyvenančių Lietuvoje žmonių skaičius, kad jis neturi mažėti“, - sakė politologas.

R. Pakso pasirodymą debatų laidoje sukritikavo beveik visi ekspertai, atkreipę dėmesį į jo nekonkretumą.

„Aš manau, kad R. Paksas buvo silpniausiai pasirengęs ir mažiausiai ką turėjo pasakyti“, - sakė K. Girnius.

„Prasčiausiai pasirodė R. Paksas. Jokios charizmos, pasimetęs, neužtikrintas. Norisi paklausti: ar tai erelių partijos lyderis?“, - kalbėjo A. Kaušpėdas.

Slogiausią įspūdį R. Paksas paliko ir ekonomistui N. Mačiuliui: „Dažniausia buvo kalbama apie problemas, kurios yra, bet pasiūlymų, kaip jas išspręsti, buvo labai mažai“.

„Gal ne jo tema, gal neturėjo, ką pasakyti, - apie R.Pakso pasirodymą svarstė A. Kasparavičius. – Jis gelbėjosi palaikydamas tai vieną lyderį, tai kitą. Nors diskusija ir šiaip buvo gana sekli, R. Paksas joje paskendo“.

Sociologo ir ekonomisto Romo Lazutkos teigimu, „labai bendri“ partijų vadovų atsakymai į klausimus krito į akis visos laidos metu.

„Klausimai buvo parinkti labai aktualūs, svarbūs, bet atsakymai yra labai bendri, o bene dažniausiai pasitaikantis paaiškinimas, kad reikia dirbančių žmonių, kad būtų didesnės algos“, - sakė R. Lazutka.

Kartu jis pastebėjo, jog buvo atvejų, kai nesutapo kai kurių partijų lyderių ir jų pasirinktų ekspertų pozicijos.

„Buvo neatitikimų, kai partijų pirmininkai ir jų pasirinkti ekspertai ne visai taip pat šnekėjo. Dalia Kuodytė iškėlė idėją, kad pensinis amžius galėtų būti sutrumpinamas kai kurioms profesijoms, paminėjo mokytojus. Man būtų sunku įsivaizduoti, kad tai būtų palaikyta E. Masiulio“, - sakė R. Lazutka.

K. Girnius atkreipė dėmesį, kad per visą debatų laidą konservatoriai ir socialdemokratai „pešėsi dėl praeities - kas už ką atsakingas“.

N. Mačiulis ryškiausiu debatų akcentu pavadino „konfliktą tarp norų ir galimybių“.

„Labai aiškiai išsiskiria partijos, kurių žodyne nėra žodžio „galimybės“, tačiau puikiai supranta, kad kiekvienas šalies gyventojas turi norus ir nori išgirsti, kad tie norai bus patenkinti. Kai kurie partijų lyderiai pateikė klaidingus faktus, argumentais nesirėmė, o bandė sužadinti klausytojų emocijas“, - teigė N. Mačiulis.

„Anties“ lyderiui A. Kaušpėdui diskusijos pasirodė chaotiškos ir nenuoseklios.

„Tarp partijų pozicijų nepajutau esminio požiūrių skirtumo. Gal čia tokia tema?.. Arba visi žino tą patį receptą, kaip įtikti rinkėjams. Pasigedau aiškesnio akcento į iššūkių prioritetus“, - apibendrino A. Kaušpėdas.