Punsko valsčiuje gausiai gyvenančių lietuvių vaikai rugsėjo 1-ąją vėl atsivers tiktai lenkiškus vadovėlius.
Daugelis mokinių jau nebenori laikyti egzaminų lietuviškai, o ir pačių moksleivių mažėja kasmet.
Apie tai, kodėl lietuviškai kalbantis Lenkijos kraštas jaučiasi pamirštas, „Lietuvos rytas” kalbėjosi su Vytautu Liškausku, kuris neseniai nusprendė pasitraukti iš Punsko valsčiaus viršaičio posto.
– Ar naujuosius mokslo metus jaunieji Lenkijos lietuviai sutiks tose pačiose mokyklose?
– Punsko valsčiuje kol kas neuždaryta nė viena lietuviška švietimo įstaiga.
Tačiau sprendimas dėl uždarymo turėtų pasirodyti iki vasario 28 dienos.
Punsko pradinė, gimnazija, vaikų darželis, kelios valsčiaus lietuviškos mokyklos kol kas tikrai nebus uždaromos, bet žinių lauksime po sausio 1-osios.
Jei Lenkijos valdžia šįmet priims palankų sprendimą dėl vaikų krepšelio padidinimo mūsų ir kitoms savivaldybėms, kuriose veikia tautinių mažumų mokyklos, viskas bus gerai.
Mums buvo pažadėta, kad finansavimas bus padidintas, tačiau šiandien apie tai jau nieko nebegirdime. Mes siuntėme prašymą, priminimą dėl tų pažadų.
Lenkijos lietuvių bendruomenė, draugija taip pat kreipėsi į valdžią dėl to, ar kas nors keisis. Tačiau jokių žinių.
– Ar vaikų lietuviškose mokyklose vis dar mažėja?
– Jų mažėja kasmet, ir šie metai – ne išimtis. Tačiau apskaičiavome, kad vaikų lietuviškose švietimo įstaigose gerokai sumažės tik po kelerių metų.
Kasmet valsčiuje gimsta maždaug viena klasė – 30–36 vaikai. O reikia sukurti penkias klases. Tai kainuoja daug. Bet negi neverta į tai investuoti?
Juk kur kitur, jei ne mokykloje, šeimoje formuojama tautinė savimonė. Jei vienas šių elementų prapuola, tai jau tragedija.
– Ar lietuviai vis dar mokosi iš lenkiškų vadovėlių?
– Taip, dominuoja lenkiški vadovėliai. Pavyzdžiui, matematika yra specifinis dalykas, ją gal lengviau mokytis lenkiškai.
Bet šia kalba lietuviai mokosi ir chemijos, biologijos.
Nors mokytojai visus dalykus tebedėsto lietuvių kalba, taip pat rašoma lietuviškai, bet naudotis tenka vadovėliais lenkų kalba.
Manau, gal ir gerai, nes vaikų smegenys veikia visu apsisukimu. Tačiau reikėtų ir lietuviškų vadovėlių.
Be to, pastebėjome, kad vaikai nelabai nori laikyti egzaminų lietuvių kalba, nes juk visus metus mokėsi iš lenkiškų vadovėlių. Kai verčiamos egzaminų užduotys iš lenkų į lietuvių kalbą, pasitaiko daug klaidų, klaidingų pavadinimų. Tada vaikas sutrinka.
Ypač tai aktualu mokantis humanitarinių dalykų.
Vadovėlių lietuvių kalba prašome jau seniai, bet nesėkmingai. Mat jie turi atitikti Lenkijos švietimo programą. Jei Lietuva finansuotų vadovėlių, kurie būtų tinkami lenkiškoms programoms, leidimą, būtų puiku.
Dabar lietuviški vadovėliai čia tegali būti papildoma medžiaga mokiniams.
Be to, vadovėliai turi savo pratybų sąsiuvinius, o čia irgi kyla tam tikrų problemų.
Galima kaltinti tik Lenkijos valdžią, tačiau ir ją galima suprasti. Juk išleisti vadovėlius šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu kainuoja vienokią sumą, o kokį tūkstantį tautinėms mažumos – kitokią. Taigi daug ką nulemia tiesiog pinigai.
Vis dėlto tokiai valstybei kaip Lenkija pinigai lietuviškiems vadovėliams tikrai nėra jokia problema. Laukiame, kol žodžiai virs gerais darbais.
– Dar neseniai lietuviškų mokyklų mokytojai Lenkijoje skųsdavosi, kad smarkiai vėluoja atlyginimai, trūksta pinigų. Kaip dabar?
– Dabar šios problemos jau nėra. Savivaldybė buvo įsiskolinusi. Švietimui juk reikia atiduoti kone tiek, kiek Punsko valsčiuje surenkama mokesčių.
Tada tenka skolintis. Bet tai buhalteriniai dalykai – kai pinigų trūksta, skolinamės, bet tam irgi yra ribos.
Manau, tai tikra nesąmonė. Su šia problema susiduria ne tik Punsko, bet ir kitos Lenkijos savivaldybės.
Užduočių savivaldybėms vis daugėja, bet pinigų neskiriama. Todėl ir pasitaiko trūkumų.
– Kokią įtaką jūsų darbui daro diplomatinis atšalimas tarp abiejų šalių?
– Sunku pasakyti. Santykių atšalimo tarp paprastų žmonių tikrai nėra.
Ar jis būtų eilinis Šalčininkų lenkas, ar Punsko lietuvis. Čia mes visi esame paprasti.
O tarp Lietuvos lenkų yra ir aukšto rango politikų, dirba Europos Parlamente, Seime, savivaldybėse. Jie turi daug įtakos, o mes nesame tokie įtakingi.
Lenkai ir lietuviai mielai bendrauja, abiejų šalių savivaldybės kuria bendrus Europos Sąjungos projektus. Tačiau kai įsivelia politikai, viskas pakrypsta kita linkme.
– Ar dar pasitaiko incidentų, kai Lenkijoje uždažomos lentelės su lietuviškais vietovardžiais?
– Kiek žinau, byla dėl šio atvejo nutraukta, o kaltininkų nerasta. Gal per mažai stengiamasi ieškoti? Byla būtų atnaujinta tik tokiu atveju, jei būtų nustatyti įtariamieji.
Nuo to laiko panašių incidentų daugiau nepasitaikė. Bet tai nebuvo šiaip chuliganizmas, o rimtas išpuolis.
Įteikė atsistatydinimo raštą
* Šiomis dienomis Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas vietos tarybai įteikė atsistatydinimo pareiškimą, kai sulaukė protestų dėl svarstomų vėjo jėgainių statybos.
* „Galiu dar per mėnesį atsistatydinimo raštą atsiimti, bet nežinau, ar tai padarysiu”, – sakė V. Liškauskas.
* V. Liškauskas teigė nesąs vėjo jėgainių entuziastas, bet pripažino nematantis kitų galimybių gauti pakankamai pajamų į vietos iždą.
* Valsčiuje yra įsikūręs specialus visuomeninis komitetas, protestuojantis prieš vėjo jėgaines.
* Valsčiaus viršaičiai Lenkijoje renkami tiesiogiai. Jei V. Liškauskas atsistatydinimo pareiškimo neatsiimtų, Palenkės vaivada paskirtų komisarą, kol bus surengti nauji rinkimai.
* Punsko valsčiuje gyvena daugiau kaip 4,5 tūkst. žmonių, iš jų apie 80 proc. yra lietuviai.
