Iš viso į mitingą susirinko apie 60 žmonių, jie laikė Armėnijos
vėliavas ir plakatus „Gėda Vengrijai“, „Sąžiningi vengrai - su
mumis“, „Azerbaidžaniečių nafta nupirko Europą“, „Vengrija sutrypė
žmogaus garbę ir teisingumo principus“.
„Mes norime, kad Vengrija atsiprašytų armėnų, visos armėnų
tautos. Tokie dalykai neturi vykti. Jeigu iki gyvos galvos
pasodintas, tegul ir Azerbaidžane taip pat sėdi“, - sakė vienas iš protestuotojų, armėnų bendruomenės
Lietuvoje narys raseiniškis Norikas Chačatrianas.
Jis teigė, kad Azerbaidžano prezidento sprendimas suteikti
Armėnijos karininkui, įvykdžiusiam žmogžudystę, malonę kelia nerimą
armėnams dėl jų saugumo visoje Europoje, nors sutiko, kad ne visi
azerbaidžaniečiai pritaria savo prezidento sprendimui.
„Europos Sąjunga tegu mato, kaip jaučiasi joje gyvenantys
armėnai. Visiems taip gali atsitikti, mes negalime miegoti
ramybėje. Čia irgi gyvena azerbaidžaniečiai. Mes negalime ramiai
miegoti, kitą dieną galime būti tiesiog sumušti (...) Mes turime
draugų azerbaidžaniečių, turime draugų turkų. Kai kurie
azerbaidžaniečiai galvoja kitaip negu jų valdžia. Bet jie
prezidentą tokį turi, kuris galvoja, kad žmogžudį galima padaryti
herojumi“, - sakė N. Chačatrianas.
Jis taip pat sakė, jog protestuodami prieš ambasadas visame
pasaulyje armėnai tikisi viešumo, kad pasaulis atkreiptų dėmesį į
situaciją. Pasak jo, kol kas Europos institucijos tik abstrakčiai
„ragina laikytis tarptautinės teisės principų“ ir neišreiškia
aiškios pozicijos.
„Kaip galėjo Azerbaidžano kariškis užmušti armėnų kariškį ir
dar tapti herojumi? Nesuprantami tokie dalykai. Mes norime, kad
visas pasaulis žinotų tokį dalyką. Mes norime teisingumo“, - sakė
armėnas.
Mitingo dalyvius stebėjo keli policijos ekipažai.
Protestuotojai elgėsi ramiai ir pabrėžė, kad mitingas - taikus, ir
jokių kitokių veiksmų Lietuvos armėnai nesiims.
„Mes jokių konfliktų nežadame. Mūsų visas konfliktas, jūs patys
matote, - stovi taikūs žmonės ir protestuoja. Jokių necivilizuotų
triukšmų, daužymų ir panašiai nebus iš mūsų pusės“, - užtikrino
proteste dalyvavęs kino režisierius Maratas Sargsijanas.
Jis taip pat sakė vienareikšmiškai manąs, kad Vengrija
Azerbaidžano kariškį jo gimtinei perdavė tik dėl piniginių interesų
- galimybės pigiau gauti Azerbaidžano naftos, ir teigė, kad
užsienio žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, jog Armėnija ruošiasi
karui, - provokacija.
„Tai yra spekuliatyvi informacija. Armėnija niekada pirma
nepuls ir neskelbs karo, bet gintis ji pasiruošusi. Ši informacija,
aš manau, yra tam tikrų šaltinių, greičiausia Azerbaidžano,
žingsniai siekiant naudos“, - sakė M. Sargsijanas.
Mitingą organizavo Lietuvos armėnų sąjunga, jam leidimą išdavė
Vilniaus savivaldybė. Užsienio reikalų ministerija ragino dalyvius
mitinguoti santūriai.
Kiek vėliau ketvirtadienį sąjunga surengė dar vieną mitingą
- prie Azerbaidžano ambasados.
Lietuvos azerbaidžaniečių
bendrijos ir asociacijos „Lietuva - Azerbaidžanas“ nariams kelia
nerimą mėginimai sukelti Lietuvoje antivengriškas ir
antiazerbaidžanietiškas nuotaikas, susijusias su Ramilio Safarovo
ekstradicija ir malonės jam suteikimu.
Pasak organizacijų ketvirtadienį išplatinto pareiškimo,
kiekvienas Lietuvos žmogus turi teisę turėti savo nuomonę. Lietuvos
azerbaidžaniečių bendrija ir asociacija „Lietuva - Azerbaidžanas“
ragina prieš padarant galutines išvadas, įskaitant ir R. Safarovo
atvejį, įsigilinti į reiškinio esmę ir visumą,
„Nesantaikos tarp kaimyninių Kaukazo tautų ir susijusių su jais
ekscesų tikriausiai nebūtų, jei Rusijos ir Irano remiama Armėnija
nebūtų okupavusi ženklios dalies tarptautiškai pripažintos
Azerbaidžano teritorijos, dėl ko iš 800 tūkst. gyventojų, gyvenusių
tose teritorijose iki karo pradžios, šiuo metu ten teliko vos 140
tūkst. (visi armėnai), visi kiti buvo išvaryti arba nužudyti.
Armėnija iki šiol atsisako įvykdyti Jungtinių Tautų ir kitų
autoritetingų tarptautinių organizacijų rezoliucijų reikalavimus ir
pasitraukti iš jos okupuotų Azerbaidžano teritorijų bei atlyginti
žalą. Maža to, pastaruoju metu Armėnijos ekspansionistinės jėgos
nusitaikė ir į Gruzijos pietinę sritį - Džavachetiją“, - rašoma
pareiškime.
Anot pranešimo, dar 2006 metais Armėnijos vadovybei artimas
Pažangos partijos lyderis Tigranas Urichanianas buvo pareiškęs, kad
sumokės 125 tūkst. JAV dolerių tam, kas nužudys R. Safarovą, o
praėjusį sekmadienį Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas
pagrasino Azerbaidžanui nauju karu.
„Tai tikrai nėra kelias į užsitęsusio konflikto sureguliavimą“,
- teigia Lietuvos azerbaidžaniečių organizacijų atstovai.
Lietuvos azerbaidžaniečių bendrija ir asociacija „Lietuva -
Azerbaidžanas“ kreipiasi į Lietuvos žmones ir prašo laikytis
rimties bei nepasiduoti demagogų bei kurstytojų provokacijoms.
2004 m. vasarį Azerbaidžano kariškis R.
Safarovas Vengrijoje kirviu užkapojo miegantį Armėnijos kariškį
Gurgeną Margarianą ir už tai Vengrijos buvo įkalintas iki gyvos
galvos. Abu kariškiai į Budapeštą buvo atvykę tobulinti anglų
kalbos žinių pagal NATO programą „Partnerystė vardan taikos“.
R. Safarovo advokatai teisme tvirtino, kad kaltinamasis
skausmingai išgyveno artimųjų žūtį per Azerbaidžano karą su
Armėnija. Be kita ko, G. Margarianas tariamai įžeidė jo šalį.
2012 m. rugpjūčio pabaigoje Vengrija priėmė sprendimą išduoti
kalinamą kariškį Azerbaidžanui. Nors Baku užtikrino Budapeštą, kad
jis atliks savo bausmę, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
suteikė jam malonę. Be to, R. Safarovui buvo suteiktas majoro
laipsnis, namas ir aštuonerių metų vertės atlyginimas.
Rusija pareiškė didelį susirūpinimą dėl R. Safarovo
ekstradicijos ir malonės suteikimo, o JAV prezidentas Barackas Obama teigė esantis nusivylęs dėl tokio Azerbaidžano
valdžios sprendimo ir prašė paaiškinti jį.
Privertė susirūpinti NATO vadovą
NATO generalinis sekretorius
Andersas Foghas Rasmussenas sakė esantis
„giliai susirūpinęs“ dėl Azerbaidžano sprendimo suteikti malonę
kariui, kuris kirviu užkapojo vieną Armėnijos karininką per
Aljanso organizuotus anglų kalbos kursus Vengrijoje.
„2004 metais įvykdytas aktas yra baisus nusikaltimas ir neturėtų
būti šlovinamas“, - A. F. Rasmussenas sakė sakydamas kalbą Jerevano
valstybiniame universitete per vizitą Armėnijoje.
„Šis malonės suteikimas kenkia pasitikėjimui ir neprisideda
prie taikos proceso, - pažymėjo A. F. Rasmussenas. - Įtampa turi
būti sumažinta ir privalu imtis konkrečių žingsnių, skatinant
regioninį bendradarbiavimą bei susitaikymą.“
NATO vadovas sakė perduosiantis tą pačią žinią
Azerbaidžanui per savo vizitą Baku penktadienį.
Daugiau nei tūkstantis jaunų armėnų surengė demonstraciją
prie universiteto, kuriame sakė kalbą A. F. Rasmussenas, skanduodami
„Gėda!“ ir „Reikalaujame teisingumo!“
„Reikalaujama, kad NATO išsakytų griežtą poziciją dėl
Vengrijos ir Azerbaidžano, peržiūrėtų savo bendradarbiavimą su
Azerbaidžanu... ir pasiektų, kad Safarovas būtų grąžintas
Vengrijai ir atliktų ten laisvės atėmimo bausmę“, - protesto
organizatorius Arturas Kazarianas sakė naujienų agentūrai AFP.
Per vėliau ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją su
A. F. Rasmussenu Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas pareiškė,
kad „nusikaltėlio pavertimas didvyriu yra nepriimtinas“.
„Azerbaidžano gėdingi veiksmai kelia rimtą pavojų viso Pietų
Kaukazo saugumui“, - pažymėjo jis.
Praėjusį penktadienį Armėnija nutraukė diplomatinius santykius
su Vengrija, o sekmadienį Budapeštas iškvietė Azerbaidžano
ambasadorių pareikšti protestą dėl Baku sprendimo.
Pirmadienį Armėnija įspėjo Azerbaidžaną esanti pasiruošusi
karui.
„Mes nenorime karo, tačiau, jei reikės - kovosime ir laimėsime.
Mes nebijome žudikų, net jei jie naudojasi valstybės vadovo
apsauga, - teigiama sekmadienį vėlai vakare paskelbtame Armėnijos
prezidento Seržo Sargsiano pranešime. - Jie (azerbaidžainiečiai)
buvo įspėti“.
Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano ilgą laiką tęsiasi konfliktas
dėl ginčytino Kalnų Karabacho regiono.