„Nors Gruzija pati stengiasi mokytis iš daugelio Europos šalių,
esu įsitikinęs, kad ir mes, atiduodami savo patirtį, turime labai
daug ko pasimokyti. Ypač - viešojo administravimo ir saugumo
srityse“, - sakė vidaus reikalų
ministras.
- Lietuva ir Gruzija vidaus reikalų srityje bendradarbiauja jau ne vienus metus. Kokie šio bendradarbiavimo tikslai ir rezultatai?
- Atsižvelgiant į Gruzijos siekį tapti visateise Europos
Sąjungos nare, Lietuva kaip partnerė jai padeda įgyvendinti
užsibrėžtus tikslus ir padėti užtikrinti demokratiją ir stabilumą
regione.
Turime nemažai panašios patirties, todėl galime ja
pasidalyti su kolegomis iš Gruzijos, kad jie galėtų lengviau
įveikti pasirengimo narystei keliamus uždavinius ir iššūkius.
Tačiau šis bendradarbiavimas nėra vienpusis - turime ir patys ko
pasimokyti iš Gruzijos, pasisemti patirties, susipažinti su
naujomis idėjomis.
Šis bendradarbiavimas jau ne kartą virto ir bendrais projektais
- kovos su nusikalstamumu, asmenų readmisijos, ekspertinės paramos
teikimo ir pan.
- Kuriose srityse Gruzijos patirtis būtų vertingiausia Lietuvai?
- Mano įsitikinimu, labiausiai vertinga Gruzijos patirtis
viešojo administravimo ir saugumo srityse. Ir tai sakydamas turiu
galvoje „vieno langelio” principą bei įvykdytą policijos reformą.
- Kuo ypatingas Gruzijos „vienas langelis“?
- Tuo, kad jis veikia. Kokybiškai ir efektyviai. Pradedant
automobilių registracija ir baigiant įvairiausių dokumentų, pažymų
išdavimu.
Vizito metu teko lankytis Teisingumo namuose, kuriuose sutelkta
daugybė žmonėms reikalingų paslaugų ir stebėti visą „vieno
langelio“ procesą. Nustebino ne tik aukšta aptarnavimo kokybė, bet
ir pažanga - iš esmės visos žmonėms reikalingos paslaugos sutelktos
vienoje vietoje ir perkeltos į elektroninę erdvę. To mums dar
trūksta.
- Kaip ir reformuotos policijos?
- Norėtųsi, kad mūsų policija turėtų tokias pat sąlygas kaip
Gruzijos policija po įvykdytos reformos, kuri buvo reikalinga
siekiant pakelti šalies ekonomiką.
- Bet juk ekonomika neturi nieko bendra su policija...
- Ir tai - klaidinga nuomonė.
Siekdami išjudinti apmirusią valstybės ekonomiką, gruzinai
aiškiai įsivardijo šios problemos priežastis ir priemones jai
spręsti. Jie žinojo ne tik tai, kad ekonomikai reikalingos
investicijos, bet ir tai, jog niekas nenori investuoti į valstybę,
kurioje nesaugu, klesti korupcija ir kiti nusikaltimai.
Be to, įgyvendinant permainas jiems nepritrūko politinės valios
ir žmonių palaikymo.
- Kas buvo padaryta šios reformos metu?
- Pirmiausia, - atnaujinta policijos sudėtis: visi pareigūnai
atleisti, sistema sumažinta perpus, žymiai pakelti atlyginimai ir
sugriežtinta pareigūnų atranka. Taip buvo išardyti visi pareigūnų
ryšiai su nusikalstamu pasauliu, o tuo pačiu - padidinta
motyvacija. Tarnyba, kurioje eiliniai pareigūnai gauna 1,5 karto
didesnį atlygį už vidutinį šalyje, tapo prestižine.
Atlikus personalo pertvarką, buvo sutvarkyti ir teisiniai
procesai: sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus bei
supaprastintos baudų ir bausmių procedūros, teismų procesai.
Policija tam tikra prasme atsivėrė žmonėms vykdydama
„skaidrumo“ politiką ir kitokiais būdais: skelbdama socialines
reklamas, statydama stiklinius, permatomus komisariatus.
Po šios reformos praėjo nemažai laiko, o rezultatai akivaizdūs:
jaunimas nori būti policininkais, žmonės jais pasitiki, šalyje
visiškai užtikrintas saugumas. Ir, žinoma, investicijos bei
ekonomika - tai, ko šia reforma jie siekė.
- Galbūt ir mums būtų reikalinga tokia reforma?
- Nemanau, kad mums reikalingi tokie drastiški sprendimai,
juolab kad ir mūsų problemos - kitokios. Tačiau panaudoti gerąją
praktiką, manau, verta. Pavyzdžiui, supaprastinant baudžiamuosius
procesus.
Ir dabar mes tą stengiamės daryti - įgyvendiname vadinamojo
mobilaus policininko institutą. Policininkas, nuvykęs į įvykio
vietą, galės sutvarkyti visus dokumentus be tuščio popierizmo ir
važinėjimo naudodamasis planšetiniu kompiuteriu ir taip sutaupyti
žmonių laiką. Tačiau pasiremiant jau esama partnerių praktika,
manau, tokį projektą įgyvendinsime greičiau.
Mūsų policijai reikia ne tik tokios „techninės“, bet ir
elementaraus geranoriško bendravimo su žmonėmis praktikos.
Gruzijoje policininkas yra pagalbininkas žmogui įvairiose
situacijose. Be to, ten nėra smulkių ar stambių nusikaltimų. Ir
kaimyno triukšmas, ir išdaužtas langas, ir pavogtas dviratis, ir
žmogžudystė yra vienodai svarbūs nusikaltimai, kuriuos būtina
ištirti.
- Kokių veiksmų ketinate dėl to imtis?
- Su policijos ir kitų statutinių tarnybų vadovais nuolat kalbu
apie dėmesį žmogui. Tačiau iki šiol neturėjau konkrečių pavyzdžių,
kaip tai turi būti įgyvendinta.
Dabar turiu. Vadinasi, bus dar griežtesnė kalba apie daugelį
dalykų - ir pareigūnų bendravimą su žmonėmis, ir biurokratizmo
mažinimą, ir atsakomybę, ir darbo efektyvumą.
- Ar tai lies ir šiuo metu aktualų Policijos veiklos įstatymą bei Vidaus tarnybos statuto pataisas? Ko apskritai teisėkūros srityje tikėtis pareigūnams?
- Ne kartą sakiau, kad mano, kaip vidaus reikalų ministro,
uždavinys: atkurti sąžiningai pareigūnų motyvaciją, t.y. padidinti
atlyginimus ir socialines garantijas. Žinoma, reikalaujant ir
didesnės atsakomybės už savo darbo rezultatus, nes visi statutiniai
pareigūnai pagal įstatymus turi didesnius įgaliojimus kitų piliečių
atžvilgiu.
Daug svarbių dalykų, susijusių su šiais mano uždaviniais, yra
numatyta jūsų paminėtuose įstatymuose ir juos būtina priimti, kad
prasidėtų reikiami ir visų laukiami pokyčiai.
Kita vertus, priimant įstatymus, visada kyla daug ginčų, bet aš
labai tikiuosi, kad politinė valia išspręsti ginčus būtent dėl šių
įstatymų bus, o tuo pačiu bus pradėti spręsti pareigūnų atlyginimų
ir socialinių garantijų klausimai.
- Dar viena šio priešrinkiminio laikotarpio aktualija - biudžetas. Koks jis bus vidaus reikalų sistemai?
- Per savo darbo Vidaus reikalų ministerijoje laikotarpį
aktyviai dalyvauju rengiant ir ginant biudžetą Vyriausybėje. Esame
pateikę skaičius, kurie nėra pertekliniai, o atvirkščiai - būtini
mūsų saugumui užtikrinti.
Šioje situacijoje esu kategoriškas ir savo pozicijos dėl
biudžeto nekeisiu: viešasis saugumas yra prioritetinė sritis,
kurios sąskaita nebegalima taupyti. Jei mūsų valstybėje pinigų
randama abejotiniems pirkiniams, jų turi atsirasti ir toms sritims,
kurios yra svarbios. Pareigūnai privalo turėti darbo priemones,
uniformas, degalų nuvažiuoti į įvykių vietas, gauti orų atlyginimą
ir apmokėjimą už viršvalandžius.
Tikiuosi, kad, svarstant biudžeto klausimą, mūsų valstybės
politinė vadovybė tinkamai įvertins viešojo saugumo svarbą. Tuo
pačiu - matau visiškai realią galimybę tai pasiekti.
