A. Melianas: „Reformuojant policiją, Lietuvai reikia pasimokyti iš Gruzijos“

- Kuriose srityse Gruzijos patirtis būtų vertingiausia Lietuvai?

A. Melianas įsitikinęs, kad Lietuvai yra ko pasimokyti iš Gruzijos.<br>R. Danisevičius
A. Melianas įsitikinęs, kad Lietuvai yra ko pasimokyti iš Gruzijos.<br>R. Danisevičius
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

2012-09-16 11:38, atnaujinta 2018-03-16 18:13

„Nors Gruzija pati stengiasi mokytis iš daugelio Europos šalių, esu įsitikinęs, kad ir mes, atiduodami savo patirtį, turime labai daug ko pasimokyti. Ypač - viešojo administravimo ir saugumo srityse“, - sakė vidaus reikalų ministras.

- Lietuva ir Gruzija vidaus reikalų srityje bendradarbiauja jau ne vienus metus. Kokie šio bendradarbiavimo tikslai ir rezultatai?

- Atsižvelgiant į Gruzijos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare, Lietuva kaip partnerė jai padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir padėti užtikrinti demokratiją ir stabilumą regione.

Turime nemažai panašios patirties, todėl galime ja pasidalyti su kolegomis iš Gruzijos, kad jie galėtų lengviau įveikti pasirengimo narystei keliamus uždavinius ir iššūkius. Tačiau šis bendradarbiavimas nėra vienpusis - turime ir patys ko pasimokyti iš Gruzijos, pasisemti patirties, susipažinti su naujomis idėjomis.

Šis bendradarbiavimas jau ne kartą virto ir bendrais projektais - kovos su nusikalstamumu, asmenų readmisijos, ekspertinės paramos teikimo ir pan.

- Kuriose srityse Gruzijos patirtis būtų vertingiausia Lietuvai?

- Mano įsitikinimu, labiausiai vertinga Gruzijos patirtis viešojo administravimo ir saugumo srityse. Ir tai sakydamas turiu galvoje „vieno langelio” principą bei įvykdytą policijos reformą.

- Kuo ypatingas Gruzijos „vienas langelis“?

- Tuo, kad jis veikia. Kokybiškai ir efektyviai. Pradedant automobilių registracija ir baigiant įvairiausių dokumentų, pažymų išdavimu.

Vizito metu teko lankytis Teisingumo namuose, kuriuose sutelkta daugybė žmonėms reikalingų paslaugų ir stebėti visą „vieno langelio“ procesą. Nustebino ne tik aukšta aptarnavimo kokybė, bet ir pažanga - iš esmės visos žmonėms reikalingos paslaugos sutelktos vienoje vietoje ir perkeltos į elektroninę erdvę. To mums dar trūksta.

- Kaip ir reformuotos policijos?

- Norėtųsi, kad mūsų policija turėtų tokias pat sąlygas kaip Gruzijos policija po įvykdytos reformos, kuri buvo reikalinga siekiant pakelti šalies ekonomiką.

- Bet juk ekonomika neturi nieko bendra su policija...

- Ir tai - klaidinga nuomonė.

Siekdami išjudinti apmirusią valstybės ekonomiką, gruzinai aiškiai įsivardijo šios problemos priežastis ir priemones jai spręsti. Jie žinojo ne tik tai, kad ekonomikai reikalingos investicijos, bet ir tai, jog niekas nenori investuoti į valstybę, kurioje nesaugu, klesti korupcija ir kiti nusikaltimai.

Be to, įgyvendinant permainas jiems nepritrūko politinės valios ir žmonių palaikymo.

- Kas buvo padaryta šios reformos metu?

- Pirmiausia, - atnaujinta policijos sudėtis: visi pareigūnai atleisti, sistema sumažinta perpus, žymiai pakelti atlyginimai ir sugriežtinta pareigūnų atranka. Taip buvo išardyti visi pareigūnų ryšiai su nusikalstamu pasauliu, o tuo pačiu - padidinta motyvacija. Tarnyba, kurioje eiliniai pareigūnai gauna 1,5 karto didesnį atlygį už vidutinį šalyje, tapo prestižine.

Atlikus personalo pertvarką, buvo sutvarkyti ir teisiniai procesai: sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus bei supaprastintos baudų ir bausmių procedūros, teismų procesai.

Policija tam tikra prasme atsivėrė žmonėms vykdydama „skaidrumo“ politiką ir kitokiais būdais: skelbdama socialines reklamas, statydama stiklinius, permatomus komisariatus.

Po šios reformos praėjo nemažai laiko, o rezultatai akivaizdūs: jaunimas nori būti policininkais, žmonės jais pasitiki, šalyje visiškai užtikrintas saugumas. Ir, žinoma, investicijos bei ekonomika - tai, ko šia reforma jie siekė.

- Galbūt ir mums būtų reikalinga tokia reforma?

- Nemanau, kad mums reikalingi tokie drastiški sprendimai, juolab kad ir mūsų problemos - kitokios. Tačiau panaudoti gerąją praktiką, manau, verta. Pavyzdžiui, supaprastinant baudžiamuosius procesus.

Ir dabar mes tą stengiamės daryti - įgyvendiname vadinamojo mobilaus policininko institutą. Policininkas, nuvykęs į įvykio vietą, galės sutvarkyti visus dokumentus be tuščio popierizmo ir važinėjimo naudodamasis planšetiniu kompiuteriu ir taip sutaupyti žmonių laiką. Tačiau pasiremiant jau esama partnerių praktika, manau, tokį projektą įgyvendinsime greičiau.

Mūsų policijai reikia ne tik tokios „techninės“, bet ir elementaraus geranoriško bendravimo su žmonėmis praktikos. Gruzijoje policininkas yra pagalbininkas žmogui įvairiose situacijose. Be to, ten nėra smulkių ar stambių nusikaltimų. Ir kaimyno triukšmas, ir išdaužtas langas, ir pavogtas dviratis, ir žmogžudystė yra vienodai svarbūs nusikaltimai, kuriuos būtina ištirti.

- Kokių veiksmų ketinate dėl to imtis?

- Su policijos ir kitų statutinių tarnybų vadovais nuolat kalbu apie dėmesį žmogui. Tačiau iki šiol neturėjau konkrečių pavyzdžių, kaip tai turi būti įgyvendinta.

Dabar turiu. Vadinasi, bus dar griežtesnė kalba apie daugelį dalykų - ir pareigūnų bendravimą su žmonėmis, ir biurokratizmo mažinimą, ir atsakomybę, ir darbo efektyvumą.

- Ar tai lies ir šiuo metu aktualų Policijos veiklos įstatymą bei Vidaus tarnybos statuto pataisas? Ko apskritai teisėkūros srityje tikėtis pareigūnams?

- Ne kartą sakiau, kad mano, kaip vidaus reikalų ministro, uždavinys: atkurti sąžiningai pareigūnų motyvaciją, t.y. padidinti atlyginimus ir socialines garantijas. Žinoma, reikalaujant ir didesnės atsakomybės už savo darbo rezultatus, nes visi statutiniai pareigūnai pagal įstatymus turi didesnius įgaliojimus kitų piliečių atžvilgiu.

Daug svarbių dalykų, susijusių su šiais mano uždaviniais, yra numatyta jūsų paminėtuose įstatymuose ir juos būtina priimti, kad prasidėtų reikiami ir visų laukiami pokyčiai.

Kita vertus, priimant įstatymus, visada kyla daug ginčų, bet aš labai tikiuosi, kad politinė valia išspręsti ginčus būtent dėl šių įstatymų bus, o tuo pačiu bus pradėti spręsti pareigūnų atlyginimų ir socialinių garantijų klausimai.

- Dar viena šio priešrinkiminio laikotarpio aktualija - biudžetas. Koks jis bus vidaus reikalų sistemai?

- Per savo darbo Vidaus reikalų ministerijoje laikotarpį aktyviai dalyvauju rengiant ir ginant biudžetą Vyriausybėje. Esame pateikę skaičius, kurie nėra pertekliniai, o atvirkščiai - būtini mūsų saugumui užtikrinti.

Šioje situacijoje esu kategoriškas ir savo pozicijos dėl biudžeto nekeisiu: viešasis saugumas yra prioritetinė sritis, kurios sąskaita nebegalima taupyti. Jei mūsų valstybėje pinigų randama abejotiniems pirkiniams, jų turi atsirasti ir toms sritims, kurios yra svarbios. Pareigūnai privalo turėti darbo priemones, uniformas, degalų nuvažiuoti į įvykių vietas, gauti orų atlyginimą ir apmokėjimą už viršvalandžius.

Tikiuosi, kad, svarstant biudžeto klausimą, mūsų valstybės politinė vadovybė tinkamai įvertins viešojo saugumo svarbą. Tuo pačiu - matau visiškai realią galimybę tai pasiekti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.