Daugiau valstybinių egzaminų ir Lietuvos visuomenė bus labiau išprususi. To tikisi universitetų vadovai. Kokius naujosios tvarkos privalumus įžvelgia šalies universitetų vadovai?
Humanitaras turi mokėti skaičiuoti
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius profesorius Petras Baršauskas įsitikinęs, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką reikia keisti nedelsiant ir netrypčiojant vietoje.
„Gaila, tačiau mes vis pavėluojame keisdami ką nors, o priėmę reformas dar blaškomės. Reikia veikti ryžtingai“, - įsitikinęs prof. P. Baršauskas.
Profesorius apgailestavo, kad būtent profilinis mokymas suklaidino daugybę vaikų, kurie paskutinėje klasėje sugalvodavo pakeisti nuomonę dėl studijų krypties, tačiau būdavo per vėlu.
„Jeigu vaikas išlaikys papildomą valstybinį egzaminą, jam atsiras didesnė laisvė pasirinkti“, - jokios tragedijos naujoje tvarkoje KTU rektorius nemato.
Europos universitetai jau kurį laiką akcentuoja tarpdiscipliniškumą, platesnį matymą. „Jeigu į socialinius mokslus linkęs žmogus dar papildomai išlaikys ir matematikos egzaminą, nuo to bus tik geriau. Jis mokės kritiškai mąstyti, o tai padės ateityje“, - tikina prof. P. Baršauskas.
Jis paneigė įsivyravusią nuomonę esą universitetai nori paruošti kuo daugiau technologijų specialistų. „Platesnio išsilavinimo naudą įžvelgia ir humanitarai, ir socialinių mokslų specialistai“, - priduria KTU rektorius.
Kalbos iš vakaro neišmoksi
„Šių dienų inžinieriui labai svarbios kalbos“, - įsitikinęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius profesorius Alfonsas Daniūnas. Jo nuomone, kiekvienas abiturientas privalo mokėti valstybinę kalbą, tačiau ne mažiau svarbu žinoti bent vieną užsienio kalbą.
Pasak A. Daniūno, moksleivių ir kai kurių pedagogų pasipriešinimas naujajai tvarkai visiškai nepagrįstas. „Jeigu moksleivis mokosi visus 12 metų, tai egzaminas jam neturėtų būti įvykis, kuris sugriautų visą gyvenimą“, - pasakoja A.Daniūnas.
Kiekvienas supranta, kad kalbų mokytis reikia ne vienus metus, tai – ilgalaikis procesas. „Jeigu žmogus mokėsi kalbos, tai egzaminas jam neturėtų sukelti streso“, - įsitikinęs aukštosios mokyklos vadovas. Jo nuomone, ateityje ir matematikos egzaminas turėtų būti privalomas visiems.
Užaugo mažaraščių karta
KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis sveikina ministerijos sprendimą keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. „Kai kurių moksleivių panika yra pagrįsta, nes iki šiol vaikai baigdavo mokyklą nemokyti, o dabar išsigando, kad bus patikrinti“, - vienuoliktokų nerimo priežastis supranta gimnazijos vadovas.
Iki šiol vidurinio mokslo įstaigose galiojusi profiliavimo sistema, anot B. Burgio, nepasiteisino ir buvo ydinga. „Jeigu vieno ar kito dalyko nereikės stojant į universitetą, į jį moksleivis nekreipia jokio dėmesio ir paprasčiausiai spjauna į jį“, - apgailestavo B. Burgis.
Štai kodėl universitetai jau ne vienus metus kalba apie beraščių kartą. „Stoja į chemiją ar fiziką, tačiau visiškai nemoka lietuvių kalbos. Mano nuomone, kiekvieną dalyką, kurį žmogus mokosi mokykloje, turėtų užbaigti egzaminu“, - įsitikinęs B.Burgis.
Kiekvienas vidurinę mokyklą baigęs jaunuolis turėtų mokėti ir savo šalies istoriją, ir pasaulio geografiją, ir kalbas. „Vienas vaikas buvo Strasbūre. Paklausiau, kurioje valstybėje jis yra. Atsakė nežinąs“, - profilinio mokymo rezultatus apibūdina gimnazijos direktorius.
Jis primena, kad brandos atestatas reiškia žmogaus brandą, o ne žinias tik siauroje srityje.
Nustums socialinius mokslus?
KTU gimnazijos vadovo nuomone, kitas Švietimo ir mokslo ministerijos uždavinys turėtų būti egzaminavimo tvarkos keitimas. „Egzamino turinys labai svarbu. Egzamino metu ne įvertinamos žinios, o tik išrikiuojama abiturientų eilė. Paprasčiausiai dabartinė egzaminavimo tvarka paslepia tai, kad ne vienas abiturientas neturi išsilavinimo“, - perspėja B.Burgis.
Nerimą jam kelia ir tai, kad retas 17-metis žino, kuo jis norės būti „užaugęs“. Jeigu jis kryptingai mokosi tik kelių dalykų, kuriuos įsivaizduoja paskui studijuosiąs. O jeigu jo pasirinkimas nuvils, kas tuomet?
Kiti dalykai jau bus apleisti, o mokytis gali tapti tiesiog per vėlu. Dar viena svarbus naujos priėmimo į universitetus tvarkos privalumas – sumažėsiantis socialinių mokslų populiarumas ir „rimtesnių“ profesijų iškilimas. „Dabar pasaulyje niekas nebenori mokytis, kitaip tariant, visi žmogiškai iš prigimties tingi. Iš dūmų virvę veja ir vadina tai mokslu“, - piktinosi B.Burgis. Jis ne kartą buvo perspėjęs, kad pasaulyje jau trūksta rimtų inžinierių, kompiuterių, fundamentinių mokslų specialistų.
Po dvejų metų bus kitaip
2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.
Dviejų dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų – valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus.
Dar viena po dvejų metų įvedama naujovė ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.
Norintieji patekti į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete turės mokėti užsienio – anglų, vokiečių ar prancūzų – kalbą B2 lygiu, stojant į kolegiją – B1 lygiu. Šį lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą, kalbos mokėjimą bus galima pagrįsti ir pateikiant tarptautinius užsienio kalbų žinojimo įvertinimus.
