Seimas ir toliau neskuba aiškintis, ar „Snoras“ uždarytas skubotai

Centrinis bankas taip pat apkaltintas sudaręs nenaudingą sutartį su „Snoro“ bankroto administratoriumi - dėl to bankas buvo priverstas sumokėti 5 mln. eurų įvairiems konsultantams.

Šiuo metu parlamentarai nagrinėja, ar Seimo posėdyje nagrinėti šias išvadas, ar ne. Antradienį parlamentarai nusprendė svarstymus nukelti į ateitį - į trečiadienį.

Valdančiųjų teigimu, jei Seimas patvirtintų pasiūlytas išvadas dėl "Snoro“ bankroto, šis dokumentas gali tapti parankiu argumentu buvusiems „Snoro“ savininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui. Juos Lietuvos prokuratūra kaltina pasisavinus banko turtą.

„Snoro“ bankroto aplinkybes tyrusios parlamento komisijos darbas žlugo gegužės pabaigoje. Kai iš komisijos pasitraukė pusė narių (jie visi priklauso valdančiajai koalicijai), neužteko kvorumo galutinėms išvadoms patvirtinti.

Tačiau likę nariai galutinai nepatvirtintas išvadas vis vien registravo Seimui svarstyti. Parlamento Etikos ir procedūrų komisija tokį žingsnį įvertino neigiamai ir rekomendavo nepatvirtintas išvadas ignoruoti. Tačiau praėjusią savaitę parlamentarai šios rekomendacijos visgi nusprendė neklausyti.

„Snoro“ komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis tikina, kad visi komisijos nariai išvadoms buvo preliminariai pritarę, jie esą nedalyvavo tik galutiniame balsavime. Todėl išvados turi būti svarstomos viso Seimo.

Pasak jo, į paskutinį posėdį valdančiosios koalicijos parlamentarai atnešė savus papildymus išvadoms. Visus jų siūlymus opozicija atmetė, po to valdantieji atsistojo ir išėjo.

Išvadose negailima kritikos Lietuvos bankui ir Vyriausybei.

Jose teigiama, kad „Lietuvos banko nutarimas dėl „Snoro“ veiklos laikinojo sustabdymo, sprendimas perimti akcijas visuomenės poreikiams ir sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo „Snorui“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai“.

Taip pat teigiama, kad nacionalizuoti banką nusprendusi Vyriausybė „nedisponavo pakankamai išsamia informacija, nevertino pasekmių.“

Išvadose tikinama, kad apie grėsmingą padėtį „Snore“ likus keliems mėnesiams iki banko bankroto Valstybės saugumo departamentas (VSD) informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę.

„VSD valstybės prezidentei 2011 metų birželio 23 dieną pateikė pažymą „dėl AB „Snoras“ esamos sudėtingos situacijos, kuri gali turėti įtaką valstybės finansiniam stabilumui“. Iš VSD vienas kitam prieštaraujančių raštiškų atsakymų komisijai iki šiol liko neaišku, kieno iniciatyva ši pažyma buvo parengta, kodėl tik dėl AB „Snoras“, ir kodėl su šia svarbia informacija nebuvo supažindinti kiti valstybės vadovai“, - sakoma išvadose.

Išvadose pabrėžiama, kad sutartį su „Snoro“ laikinuoju administratoriumi Lietuvos bankas sudarė prastomis sąlygomis. Dėl to banko vadovą Vitą Vasiliauską rekomenduota apskųsti Generalinei prokuratūrai.

Išvadose teigiama, kad dėl prastai sudarytos sutarties Simonas Freakley išmokėjo 5 mln. eurų įvairiems konsultantams.

„Sutartyje nustatytas atlyginimas laikinajam administratoriui S. Freakley, bet nenustatyta maksimali suma, kurią jis gali mokėti konsultantams. Dokumentas apie sumas konsultantams pateiktas nebuvo. Manoma, S. Freakley apie 5 mln. eurų neleistinai išmokėjo pasitelktiems konsultantams, nesuderinus su Lietuvos banku“, - rašoma išvadose.

Išvadose teigiama ir tai, kad komisijai nebuvo pagrįstas teiginys, kad „Snore“ pradingo 4 mlrd. litų.

Taip pat kaltinama, kad Lietuvos bankas bei Vertybinių popierių komisija laiku nesiūlė įstatymų pakeitimų, kad galėtų neleisti „Snorui“ leisti vertybinius popierius, pavadintus „indėlių sertifikatu“. Skirtingai nuo įprastų indėlių, šie popieriai nėra draudžiami valstybės, todėl jiems įsigijusiems žmonėms nebuvo kompensuoti pinigai.