„Niekada nebuvau specialiai susitikęs ar skambinęs minėtos ligoninės direktoriui dėl kokių nors reikalų. Neturėjau nei noro, nei tikslo nagrinėti jo minimų problemų“, - sakė Seimo narys R. Kupčinskas.
Kiti du minimi parlamentarai buvo susitikę su partijos kolega.
V. V. Margevičienė - tik vieną kartą ir kartu su Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovu Romualdu Rimdeika. „Mes domėjomės galimybėmis įrengti ligoninės patalpose nedidelį muziejų ar memorialinį kambarį Raudonojo Kryžiaus draugijai, kuri anksčiau veikė šios ligoninės patalpose.
Kaip Kauno Centro apygardoje išrinkta Seimo narė aš tris dienas per direktoriaus sekretorę derinau susitikimą, kol pagaliau jis sutiko mus priimti. Ligoninės vadovas mums nė nepasiūlė atsisėsti, pokalbis užtruko vos kelias minutes“, - susitikimo akimirkas pasakojo V. V. Margevičienė.
Seimo narys prof. A. Dumčius pabrėžė, kad apie šilumos ūkio reikalus su minėtu direktoriumi niekada nekalbėjo, o tik sprendė dalykinius klausimus, konkrečiai - dėl traumatologijos paslaugų Kaune ateities. „Kadangi sakiau, jog geriausia jas stiprinti Kauno klinikose, nes perspektyvoje tariamasi ten įkurti traumatologijos centrą, galbūt tai ir nepatiko buvusiam kitos gydymo įstaigos vadovui“, - sakė profesorius.
Kita vertus, pasak parlamentarų, visiškai natūralu, jei Seimo nariai, atsižvelgdami į žmonių nusiskundimus ir problemas, bando juos aptarti su ligoninės vadovu, tačiau to niekaip negalima būtų pavadinti spaudimo darymu.
Partijos kolegos tokį jų bendražygio kaltinimą grindžia nebent nepasisekusia karjera Kauno klinikinėje ligoninėje.
