Dar praėjusį pavasarį Lietuvoje buvo suskaičiuota 3 mln. 43,4 tūkst. nuolatinių gyventojų. Bet nuo 2012 m. pradžios žmonių sumažėjo 19,3 tūkst. Priežastys – emigracija ir natūralus mirtingumas.
– Anksčiau ES statistikos tarnyba Eurostatas skelbė, jog maždaug šio amžiaus viduryje demografinis nuosmukis Lietuvoje baigsis, kad čia gyvens 2,7 mln. žmonių.
Ar tai, kad vien per 8 mėnesius sumažėjo beveik 20 tūkst. gyventojų, nepakeis prognozių į blogąją pusę? – „Lietuvos rytas” paklausė Statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėjos Ingos Masiulaitytės-Šukevič.
– Dar negalėčiau pasakyti, kokias išvadas padarys Eurostatas dėl tolesnės ateities, 2050–2070 metų.
Optimizmo nedaug, bet negalima ir sakyti, kad Lietuva išnyks. Yra požymių, kad emigracijos banga gali nebekilti į viršų.
– Ar galima tikėtis, kad po 100 metų Lietuvoje vėl bus trys milijonai, ar liks kelios dešimtys vidury tuščių laukų?
– Reikia ištirti patikslintus 2011 metų surašymo duomenis ir tik tada skelbti ateities prognozes.
Truputį guodžia tai, kad didėja grįžtamoji migracija.
Sausio–rugpjūčio mėnesiais išvyko 15,1 tūkst. žmonių daugiau negu atvyko, tačiau grįžusių (reemigravusių) Lietuvos piliečių skaičius didėjo.
Per tą laiką į Lietuvą gyventi atvyko 13,2 tūkst. žmonių.
Bet gimimų ir mirčių santykis kol kas nesikeičia į gerąją pusę.
– Lietuvos gyventojų amžiaus vidurkis didėja.
Ar tai reiškia, kad ji taps šalimi, kurioje bus vietos tik senukams?
– Gyventojai senėja visoje ES. Lietuvos gyventojų amžiaus vidurkis yra 41 metai, prieš dešimt metų buvo 37 metai. Vidutinis gyventojų amžius Vokietijoje – 44, Suomijoje – 42, Prancūzijoje – 40 metų.
Yra prognozių, kad 2050–2060 metais trečdalį gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės, bet senėjimo rodiklis ir turėtų nusistovėti ties šia riba.
– Lietuva pagal statistiką yra viena daugiausia alkoholio suvartojančių ES šalių. Kokį poveikį demografinei raidai turi žalingi įpročiai?
– Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.
Pavyzdžiui, 2011 metais nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1645 žmonės, arba 68 daugiau nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 žmonės.
Skaičiai neguodžia
* Lietuvoje pernai kovą gyveno 1 mln. 402,6 tūkst. vyrų ir 1 mln. 640,8 tūkst. moterų. Moterys sudarė 53,9 proc. visų šalies gyventojų, jų buvo 238,2 tūkst. daugiau nei vyrų. Tūkstančiui vyrų teko 1170 moterų.
* 2011 metais vedę vyrai sudarė 54,9 procento visų 15 metų ir vyresnių šios lyties asmenų, moterys – 45,9 procento.
* Per dešimt metų niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išaugo nuo 28,3 proc. iki 32,2 proc., moterų – nuo 21,2 proc. iki 23,5 proc.
* Nuo 2001 metų iki 2011 metų kovo gyventojų skaičius sumažėjo 12,6 procento, arba 440,6 tūkstančio. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 402,9 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkstančio.
* Lietuvoje gyvena 154 tautybių žmonės. 84,2 proc. iš jų – lietuviai, 6,6 proc. – lenkai, 5,8 proc. – rusai, 1,2 proc. – baltarusiai. 2001 metais lietuvių buvo 83,4 proc., lenkų – 6,7, rusų – 6,3, baltarusių – 1,2 proc.
* 2011 metais Lietuvos piliečiai sudarė 99,3 procento visų šalies gyventojų. Pernai šalyje gyveno 108 valstybių pilietybę turintys asmenys.
* Pernai kovą miestuose gyveno 66,7 proc., arba 2 mln. 31,2 tūkst., kaime – 1 mln. 12,2 tūkst., arba 33,3 proc. žmonių. Miesto gyventojų per dešimtmetį sumažėjo 300,9 tūkst., kaimo – 139,7 tūkstančio.
* Gyventojų tankis per 10 metų sumažėjo ir siekė 46,4 gyventojo kvadratiniame kilometre.
* Per aštuonis šių metų mėnesius mirė 4,2 tūkst. daugiau žmonių nei gimė: gimusiųjų buvo 23,1 tūkst., mirusiųjų – 27,3 tūkstančio.
* Didžiausias kada nors dabartinės Lietuvos teritorijoje buvęs gyventojų skaičius – 3,7 mln. Tai užfiksuota 1992 m., o nuo tada žmonių nuolat mažėja.
* Istorikai pirmuoju patikimu surašymu laiko 1897 metų Rusijos imperijos gyventojų surašymą, aprėpusį lietuvius ir Lietuvoje, ir Rusijos gilumoje. Jo duomenimis, dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyveno 2 mln. 750 tūkst. žmonių.
* Kai kurių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus siekiančių surašymų duomenys fiksuoja ir didesnius skaičius – pavyzdžiui, 4,5 mln. žmonių XVII a. viduryje. Tačiau tuomet buvo suskaičiuoti gerokai didesnėje teritorijoje gyvenę žmonės.
