A. Zuokas: „Skriausti Vilnių – nesąžininga”

Mažai kas tikėjo, kad prieš metus Vilniaus mero Artūro Zuoko pradėta kova dėl didesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies sostinei bus sėkminga. Tačiau šiuo metu jau skinamos pirmosios pergalės.

Pirmąją kovą teisme prieš Vyriausybę laimėjęs A. Zuokas (balta apranga) tikisi, kad jam pavyks tapti ir viso mūšio nugalėtoju.
Pirmąją kovą teisme prieš Vyriausybę laimėjęs A. Zuokas (balta apranga) tikisi, kad jam pavyks tapti ir viso mūšio nugalėtoju.
Daugiau nuotraukų (1)

Audronė Morkūnaitė ("Sostinė")

Oct 6, 2012, 1:28 PM, atnaujinta Mar 16, 2018, 7:43 AM

Vilniaus miesto savivaldybė pasiekė pirmą pergalę prieš Vyriausybę. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pripažino, kad Vilniui pervedama GPM dalis blogina savivaldybės finansinę padėtį.

VAAT dar kreipsis į Konstitucinį teismą prašydama ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo nuostata, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybei pervedama tiktai 40 proc. jai tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies.

– Vis dėlto įgyvendinote grasinimus su Vyriausybe bylinėtis teisme. Ar tai buvo būtina?

– Mes visus metus bandėme įrodyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės skolos susidarė dėl ydingos Vyriausybės politikos Vilniaus ir vilniečių atžvilgiu.

Vyriausybė pastaraisiais metais savo problemas sprendė vilniečių sąskaita, permesdama sostinės biudžetui savo funkcijas ir neskirdama papildomo finansavimo.

Ir tokia situacija tęsiasi nuo 2002 metų. Juo labiau kai 2010 metais kitiems miestams GPM dalis buvo padidinta, o Vilniui palikta tokia pati ir dar sumažintas skolinimosi limitas.

Šiuo metu Vyriausybės ir Seimo sprendimais Vilniui lieka tik 40 proc. mieste sumokamo GPM, o Kaunas gauna net 94 proc., Klaipėda – 86 proc. Taigi per pastaruosius ketverius metus kiekvienas Vilniaus miesto gyventojas faktiškai negavo apie 1700 litų.

Vilniaus miesto savivaldybės skola nuo 2007 metų padidėjo 500 mln. litų.

Palyginę Vilnių su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, atrodome dar liūdniau: šių metų Vilniaus biudžeto pajamos siekia apie 1,02 mlrd. litų, o Talino iždas – 1,36 mlrd., Rygos – 2,13 mlrd. litų.

Vertinant vienam gyventojui tenkančias biudžeto pajamas, skirtumas dar liūdnesnis – Vilniuje vienam gyventojui tenka 1,8 tūkst. litų, Rygoje – per 3 tūkst. litų, Taline – beveik 3,3 tūkst. litų biudžeto pajamų.

Kad ir kokia būtų Vyriausybė, ji turi įsiklausyti, ką sako savivaldybės, ir negali dėl politinių argumentų kenkti gyventojams.

Tačiau tenka apgailestauti, jog nepavyko taikiai susitarti, kad Vilniui nebūtų daroma žalos. Todėl procesas turėjo persikelti į teismą. Bet, kaip sakė XVIII amžiaus anglų rašytojas Thomas Paine’as, „kai visos kitos teisės sutryptos, teisė sukilti tampa neginčijama”.

– Kas teigiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje?

– Teismas pabrėžė, kad būtina kuo greičiau stabilizuoti Vilniaus finansinę situaciją, nes skiriama GPM dalis netenkina savivaldybės poreikių ir aštrina finansines problemas.

Pinigų neužtenka savivaldybės funkcijoms atlikti.

Taip pat teigiama, kad valstybė piktnaudžiauja teise atlikti savivaldybių pajamų sulyginimą, nepagrįstai perkeldama pajamų naštą ant kitų.

Esu jau ne kartą sakęs, kad Vilnius yra tapęs miestu donoru, tai oficialioje nutartyje irgi patvirtino teismas.

Vilnius surenka GPM ir jis dėl Vyriausybės politikos perskirstomas kitiems miestams.

O iš ten gyventojai atvažiuoja gyventi į Vilnių, veda čia vaikus į darželius, naudojasi viešuoju transportu.

Priminsiu, kad Vilniaus savivaldybės biudžetą kartu su šalies biudžetu planuoja Vyriausybė, tad nuo praėjusių metų vidurio ant ministro pirmininko ir finansų ministrės stalo guli bankų ir miesto kreditorių užsakyta savivaldybės finansų analizė, kurią atliko tarptautiniai finansų ekspertai.

Tad valstybės ir savivaldybių finansų planuotojams puikiai žinoma, ką sako ne tik miestas, bet ir nepriklausomi analitikai.

Jeigu neklausė mūsų, neklausė ekspertų, tikiuosi, kad Vyriausybė dabar atkreips dėmesį į tai, ką pasakė teismas.

– Kokios yra nepriklausomų ekspertų išvados?

– Vasarą sudaryta bendra Vilniaus miesto savivaldybės, Finansų ministerijos ir bankų – kreditorių darbo grupė konstatavo, kad 2012 m. valstybės biudžete Vilniui būtina skirti 45 proc. (vietoj esamų 40 proc.) surenkamo GPM.

Be to, skolinimosi limitą padidinti nuo 40 iki 45 proc.

Tai būtina, kad Vilniaus miestas galėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus paslaugų teikėjams ir bankams.

Auditoriai, analizavę Vilniaus miesto finansines skolas, pateikė išvadą, kad Vyriausybė netinkamai planavo gyventojų pajamų mokesčio pajamas savivaldybės biudžete.

Ydingas planavimas buvo viena svarbiausių priežasčių, kodėl smarkiai didėjo skolos 2007–2010 metais.

– Jūs prašote atlyginti 939 mln. litų žalą, padarytą Vilniui dėl Vyriausybės vykdomos politikos.

Jei šių pinigų išsireikalautumėte, kaip jie būtų panaudoti?

– 50 procentų šių lėšų skirtume esamoms skoloms padengti.

Kiti pinigai atitektų naujų darželių Pilaitėje, Perkūnkiemyje ir Santariškėse statyboms, taip pat galėtume suremontuoti apie 250 kilometrų gatvių, daugiabučių kiemų, užtikrintume kokybiškesnį viešąjį transportą, mieste sutvarkytume dviračių infrastruktūrą.

Mieste yra labai daug projektų, kuriems trūksta finansavimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.