Jerzy Giedroyco fondas penktadienį Druskininkuose surengė suvažiavimą, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos intelektualai, kultūros žurnalistai, mokslininkai, visuomenės veikėjai.
Vienas pagrindinių renginio dalyvių – prezidentas Valdas Adamkus, kurio prezidentavimo laikai buvo Lietuvos ir Lenkijos santykių aukso amžius.
Prezidentas V. Adamkus išreiškė liūdesį kaimynių santykių pablogėjimo, kurį stipriai lėmė pavardžių rašymo klausimas. Prezidentas sakė nesuprantąs, kaip dėl tokio dalyko buvo galima šitaip įtempti dviejų artimų šalių santykius.
„Aš buvau pasiūlęs spręsti šį klausimą paprasčiausiai – pagal įstatymus rašome pavardes taip, kaip įstatymai reikalauja Lietuvoje ir atsivertę kitą tuščią puslapį surašome tą patį pagal lenkiškas pavardžių rašybos taisykles. Išsprendžiame tą klausimą iš abiejų pusių geranoriškai. Nenoriu pirštu durti į vieną ar į kitą pusę, kas kaltas, bet man asmeniškai dar ir šiandien skauda širdį, nes prieš Prezidentą Aleksandrą Kwasnievskį, Prezidentą Lechą Kaczynskį, nes aš jų akyse pasirodžiau savotiškas melagis” – sakė V. Adamkus.
Apie pavardžių rašybą taip pat pasisakė ir diskusijos oponentas Europos parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Ryszard Legutko.
„Tai nėra susiję vien su filologinėmis vingrybėmis, tuo pačiu tai susiję su žmonių tapatybe.” – sakė profesorius. Jis taip pat sakė nesuprantantis, kodėl tokia didelė Lietuvos dalis nepasitiki lenkais. Dėl to nepasitikėjimo Lietuvoje jo požiūriu yra bandoma įgyvendinti pagreitinta asimiliacijos politika, o tokie veiksmai sukuria ir nepasitenkinimą Lenkijoje. Opus išlieka ir žemių lenkams grąžinimo klausimas „Lietuvos ir Lenkijos santykiai priklauso nuo pilietinės visuomenės veiksmų. Ir jeigu mes bendrai nepradėsime veikti, kad atsidursime sunkesnėje padėtyje Europoje” – sakė R. Legutko.
Diskusijos dalyviai pabrėžė lietuvių ir lenkų bendradarbiavimo svarbą Europos regiono atžvilgiu. Nes dėl pašlijusių tautų santykių jų bendras potencialias yra neišnaudojamas.
Renginyje taip pat dalyvauja istorikas Alfredas Bumblauskas, Lietuvos PEN klubo vadovas Herkus Kunčius, žymus Lenkijos kultūros žurnalistas Pawelas Lisickis ir kiti mokslo, visuomeninių organizacijų atstovai.
Istorijos profesorius Alvydas Nikžentaitis sakė, kad į suvažiavimą nekviečiami aktyviai politinėje erdvėje besireiškiantys asmenys.
„Pirma, vyksta rinkimų kampanija, mes nenorime, kad suvažiavimas taptų rinkimų agitacijos tribūna. Antra, forumo tikslas yra lenkų ir lietuvių santykiams suteikti paskatą iš apačios, per visuomenines iniciatyvas“, – paaiškino A. Nikžentaitis.
Šių metų vasarą Jerzy Giedroyco forumo steigiamąją deklaraciją pasirašė žinomi Lietuvos ir Lenkijos visuoemnės veikėjai, filosofai, žurnalistai, politikai. Vienas forumo tikslų – per abiejų tautų likimus vienijusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) prizmę pažvelgti į dabartines lietuvių ir lenkų santykių problemas.
Penktadienį Druskininkų suvažiavime aptariamos trys problemų grupės: kodėl pastaruoju metu sugedo lietuvių ir lenkų santykiai, kokia dabartinė tarpvalstybinių santykių ir tautinių mažumų padėtis abiejose šalyse ir – ką daryti, kad kritinė padėtis pasikeistų į gerąją pusę.
Istorijos profesorius Alvydas Nikžentaitis sakė, kad suvažiavime nebus atskirai nagrinėjamos LDK, Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo kultūrinėje plotmėje temos, tačiau bendra lietuvių ir lenkų tautų vienoje jungtinėje valstybėje praeitis yra forumo emocinis, dvasinis pagrindas.
Ar gali daugiakalbė, daugiatautė LDK tradicija į gerąją pusę pakreipti lietuvių ir lenkų santykius šiais laikais, ES kontekste? Vienas Jerzy Giedroyco forumo steigėjų, istorikas A. Nikžentaitis atsakė: „Nekalbama apie tautų sulydymą, vieną tautą ar vienos lietuvių ir lenkų valstybės atkūrimą. Bet iš tiesų, LDK idėja per kultūrinius ryšius, istorinės sąmonės lygiu paskatintų išspręsti tarp dviejų tautų iškylančias problemas, rasti daugiau bendrų, o ne skirtingų inetersų.
Pavyzdžiui, Lietuvos lenkai puoselėja savo tautinę tapatybę, bet jie neigiamai vertina 1920 m. Lenkijos įvykdytą Vilniaus krašto okupaciją. Taigi LDK dvasia dar gyva“.
