Kodėl miškininkai dėl šernų daromos žalos su ūkininkais kalbasi po vieną, akis į akį? Kad informacija neplistų viešojoje erdvėje, nes nuskriaustų, nuo šernų nukentėjusių ūkininkų gali atsirasti devynios galybės? Ar ūkininkus po vieną lengviau tramdyti?
Maitina valstybės žvėris
Šauklių ir kituose gretimuose kaimuose ūkininkaujantis S. Jonkus neslėpė, kad ne pirmus metus patiria nuostolių dėl šernų daromos žalos.
„Pernai kukurūzų pašaro prikimšau keturias žarnas, penktąją surijo šernai, atklystantys iš Kretingos miškų urėdijai priklausančių profesionalios medžioklės plotų. Miškininkai tuose plotuose įvairiomis priemonėmis palaiko gausią laukinių žvėrių populiaciją, kad už pinigus medžiojantiems šauliams nepristigtų trofėjų, o ūkininkai turi tuos žvėris penėti“
„Taip sakant, šeriame valstybei priklausančią bandą. Mano skaičiavimais, pernai šernai sunaikino apie 20–30 tūkst. Lt vertės kukurūzų. Šiųmečių pasekmių dar nežinau, tačiau, sprendžiant iš išguldytų augalų, nuostoliai bus ne ką mažesni. Esu ir su elektriniais piemenimis laukus tvėręs, ir su „patrankomis“ gąsdinęs – niekas nepadeda“, – mintimis apie savo bėdą dalijosi ūkininkas.
S. Jonkus šiose vietose gyvena ne vieną dešimtmetį. Jo stebėjimais, pastaraisiais metais šernų itin pagausėjo.
„Sovietmečiu tie plotai priklausė Gulbinų valstybiniam medžioklės ūkiui, medžioti atvykdavo ir buvęs CK sekretorius Petras Griškevičius. Niekas nepasikeitė ir dabar – plotai skirti komercinei medžioklei, atvažiuoja užsieniečiai ir Lietuvos turtuoliai. Skirtumas tik tas, kad žvėrių dabar daugiau“, – svarstė Šauklių kaimo ūkininkas.
Ir dar vieno skirtumo neįvardijo ūkininkas – seniau šernai puotaudavo ne privačiuose ūkininkų, o valstybei priklausančiuose kolūkių ir tarybinių ūkių laukuose.
„Ne spaudai“
Į pokalbį su S. Jonkumi ir kitais ūkininkais atvykęs Kretingos miškų urėdo pavaduotojas S. Kupšys jau nuo pirmos minutės pareiškė, kad apie susiklosčiusią situaciją kalbėti viešai jis nenusiteikęs.
„Gal ne nuo spaudos reikia pradėti šiuos reikalus tvarkyti. Suprantu, kai neturite apie ką rašyti, jums kiekvienas atvejis svarbus. Žmogui, aišku, labai svarbu, jeigu jam „nudirbo“ laukus. Bet niekam nebus geriau, kai jūs parašysite“, – savo poziciją išdėstė vienas iš urėdijos vadovų.
Pradėdamas pokalbį su ūkininku S. Jonkumi, urėdo pavaduotojas jį ir dar keletą suinteresuotų asmenų pasivedė atokiau, pareiškęs, kad dabar kalbės „ne spaudai“.
Konfidencialus pašnekesys kukurūzų lauko pakrašty truko keliolika minučių. Jam pasibaigus sugrįžusio S. Kupšio paklausėme, ar pasiektas visas šalis tenkinantis susitarimas.
„Nežinau, ar visos pusės patenkintos, bet mes susitarėme. Kaip mes galime apsaugoti plotus, jei tik spalio pirmą dieną sužinome, kad čia pasėti kukurūzai? Mūsų tikslas yra miškas, po laukus mes nevaikštome. O nuostolių atlyginimo variantai įvairūs. Vienas jų – medžiotojų klubų ir būrelių į biudžetą sumokami pinigėliai, ūkininkas gali prašyti, kad dėl patirtų nuostolių jam padėtų įsigyti pasėlių apsaugai skirtus elektrinius piemenis, repelentus“
„Kadangi čia yra mūsų urėdijos profesionalios medžioklės plotai, mes taip pat ieškome kontaktų su ūkininkais, stengiamės normaliai susitarti, kad nebūtų konfliktų, perkame „piemenų“ ir kitų priemonių“, – sakė S. Kupšys.
Paprašytas įvardyti sumas, kurias urėdija šioms reikmėms išleidžia, urėdo pavaduotojas siūlė paskaityti ataskaitas, jose viskas ir esą surašyta. Beje, praėjusiųjų metų veiklos ataskaitoje perskaitėme, kad profesionalios medžioklės paslaugų išlaidos siekė 142 tūkst. Lt, pajamos – 149 tūkst. Net keista, kad dėl varganų 7 tūkst. Lt pelno urėdija laiko ūkį, kuris vos vienam su medžioklės plotais besiribojančiam ūkiui atneša dešimttūkstantinių nuostolių.
Maištininkus - po vieną
Iš ūkininko S. Jonkaus nuotaikos atrodė, kad ir jį susitarimas tenkino. Todėl kai atsisveikindamas jis šio rašinio autoriui pasiūlė nuvažiuoti į kito ūkininko laukus, kur šernai esą pridarė dar daugiau žalos, pamaniau, kad apie jo problemą net nebeverta rašyti – viskas yra tvarkoje.
Pamiškėje Šatraminių kaime besidriekiantis S. Jonkaus kukurūzų lauko plotas – 40 ha, o gretimame Šekų kaime augantys Gintauto Tamošausko kukurūzai užima vos 5 ha plotą. Su rajono savivaldybės bei medžiotojų atstovais nuvykę į Šekų kaimą išvydome suniokotą lauką, iš kurio ūkininkas G. Tamošauskas mažai ko besitikėjo. Žinoma, kad šernų bandų viename ir kitame lauke padarytos žalos vizualiai atrodo nepalyginamos.
Nors nedidelis G. Tamošausko laukas išguldytas beveik plynai, jeigu apskaičiuotume bendrą, o ne procentinę žalą, tai S. Jonkus patyrė galbūt ir daugiau nuostolių. Nepaisant to, tęsti kalbos apie patirtus nuostolius, kaip minėjome, jis nepageidavo.
Vis dėlto rašinio autoriui pavyko sužinoti slaptojo pokalbio, kuriame iš viso dalyvavo net aštuoni pašnekovai, nuotrupas. Pasirodo, jokių žalos atlyginimo pažadų S.Jonkus negavo, atvirkščiai, sulaukė net grasinimų. Kadangi ūkininko sūnus medžioja būrelyje, kurio ribos kažkokiu būdu apima ir į tuos komercinės medžioklės plotus, buvo pagrasinta, jog tą plotą iš jų atims.
Atsisakyti medžioklės teritorijoje, kurioje knibždėte knibžda šernų, niekas nenorėtų. Kompensuoti šiemet šernų padarytos žalos nepažadėjo, tik kitais metais ūkininkui nupirks elektrinius piemenis ar kitų priemonių apsaugai nuo įkyrių keturkojų, o šiemet jau esą pavėluota.
Už medžioklę komerciniuose plotuose urėdija gauna pinigų, kurių dalytis su kitais nenori, nors nemaža dalis šernų minta ūkininkų geru. Jei dėl šios problemos ir yra kokie įstatyminiai saugikliai, jie ne visada veiksmingi. Ūkininko ir urėdijos atstovo pokalbis – atokiau nuo pašalinių, kad ūkininko norą gauti kompensaciją atšaldytų įtikinami argumentai...
