R. Castellucci spektaklio žiūrovai: „Spektaklį reikėtų rodyti bažnyčiose, jis – tarsi pamokslas“

Šeštadienį Lietuvos valstybiniame dramos teatre Vilniuje parodytas Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Žiūrovai po spektaklio buriavosi teatro fojė ir jį aptarinėjo. Ne vienam akyse kaupėsi ašaros. Prezidentės patarėja Virginija Būdienė kūrinį pavadino labai krikščionišku ir teigė esanti nusivylusi protestuotojais, kurie neįsigilino, apie ką spektaklis.

Teatro lankytojus pasitiko policija. Incidentų nekilo.<br>T. Bauras
Teatro lankytojus pasitiko policija. Incidentų nekilo.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

Oct 7, 2012, 10:55 AM, atnaujinta Mar 16, 2018, 7:26 AM

Vilniaus meras Artūras Zuokas palygino jį su pamokslu ir paragino kiekvieną krikščionį pažiūrėti. Panašiai kūrinį vertino ir aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Arūnas Sakalauskas.

„Labai krikščioniškas spektaklis. Jis apie tą skausmą, kurį mes patiriame esant senam tėvui, prižiūrint tėvą. Kristus visą tai stebi. Jis ir suteikia viltį nuolat būdamas čia“, - kalbėjo V. Būdienė.

Jos įsitikinimu, visa isterija, kuri buvo sukelta, kilo absoliučiai neįsigilinus į turinį.

„Lietuvos nepriklausomybei šitas spektaklis tikrai nėra grėsmė. O mūsų toks neanalitiškas požiūris, smerkimas kažko, nežinant tikrosios padėties, toks lengvabūdiškas smerkimas – va čia yra pavojinga“, - kalbėjo prezidentės patarėja.

Ar spektaklyje neišniekinamas Kristaus veidas? „Nebuvo spektaklyje Kristaus išniekinimo, nemačiau jo. Atvirkščiai, buvo bandoma netikėti, tačiau Kristaus atvaizdas išlieka, kas benutiktų. Čia tikėjimo apoteozė, arčiau bažnyčių tokį spektaklį reikėtų rodyti“, - įsitikinusi V. Būdienė.

Panašiai spektaklį vertino aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Arūnas Sakalauskas. „Šitas paveikslas, Antonello da Messina nutapytas Kristaus veidas, kūrė religinį jausmą. Galiausiai žodžiai „Tu (ne)esi mano Išganytojas“ tik kėlė abejonę netikinčiam žmogui. O paveikslas, į kurį buvo mėtomos granatos, sakralinė muzika fone, kėlė religinį jausmą, - sakė J. Dapkūnaitė. - Tiems žmonėms (protesto dalyviams. - Red.) reikia ateiti pažiūrėti šitą spektaklį.“

„Kristaus paveikslas nebuvo išniekintas. Kristaus veidas buvo stipresnis už viską, ką šalia jo bedarytų žmonės. Gali mėtyti į jį ką nori, o jis vis tiek lieka“, - kalbėjo Arūnas Sakalauskas.

Vilniaus meras Artūras Zuokas pažiūrėti spektaklio atėjo su žmona Agne Zuokiene. „Žodis patiko čia netinka“, - po spektaklio teigė jis.

Jo įsitikinimu, kiekvienas save vadinantis krikščioniu ir pretenduojantis būti tikru kataliku turėtų pamatyti šį kūrinį.

„Žiūrėdamas spektaklį, matydamas, kas vyksta scenoje ir žvelgdamas į Dievo Sūnaus akis, kurios visą laiką žiūri į žiūrovus, kiekvienas tegu bando atsakyti, kaip jis elgtųsi ir elgiasi kiekvieną dieną, - teigė sostinės meras. - Spektaklis labai stiprus. Tik gal po spektaklio netiktų plojimai ir aplodismentai, nes po pamokslo neplojama.“

Pasibaigus spektakliui, kurio trukmė 1 valanda, prie teatro dar buriavosi protestuotojai. Būrelis vyresnio amžiaus žmonių giedojo giesmes, meldėsi.

Policijos pareigūno teigimu, jokių incidentų nekilo.

Už teatro durų - taikus protestas

Šeštadienio vakarą prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro Vilniuje grupė jaunų katalikų, daugiausia ateitininkų, susirinko protestuoti prieš Romeo Castellucci spektaklį „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Nors policija ragino piliečius nedalyvauti nesankcionuotoje akcijoje, pareigūnų prašymas nebuvo išgirstas. Gedimino prospekte skambėjo giesmės, maždaug šimtas protestuotojų bandė gėdinti į renginį einančius žmones.

Prie įėjimo teatro lankytojus pasitiko keli policininkai, apsaugos darbuotojai. Spektaklio pažiūrėti atėjo daug žinomų žmonių. Salėje buvo galima pamatyti režisierę Dalią Ibelhauptaitę, politikus Algį Čapliką, Juozą Oleką, Mečį Laurinkų.

BNS praneša, kad pasirodžius buvusiam Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui ir ambasadoriui M. Laurinkui, viena moteris iš minios jo atžvilgiu paleido keletą užgaulių replikų. Paskui į M. Laurinkų buvo mestas kiaušinis. Jis atsitrenkė į petį ir ištiško nukritęs ant grindinio.

M.Laurinkus nereagavo į incidentą.

Kol spektaklis buvo rodomas žiūrovams, vieni protestuotojai pusantros valandos giedojo šventas giesmes, kiti lietuje prie įėjimo į teatrą stovėjo su plakatais. Keletas jaunuolių laikė krepšelius su spragėsiais ir vaišino jais visus norinčius.

„Protestuojame prieš šį spektaklį, todėl manome, kad jis yra niekingas popsas, todėl dalijame popcorną“, - sakė vienas protestuotojų.

Kai spektaklis baigėsi ir žiūrovai skirstėsi, kažkas iš minios metė du kiaušinius. Jie į žiūrovus nepataikė. Po šio incidento policijos pareigūnai akyliau ėmė stebėti minią, rašo BNS.

Spektaklio pažiūrėti atėjo ir du vienuoliai dominikonai. Tačiau jie sėdėjo be tradicinių abitų.

Lrytas.lt duomenimis, Lietuvos nacionalinis dramos teatras sunkiai rado saugos firmą, kuri šeštadienio vakarą saugotų teatrą ir jo žiūrovus nuo galimų neramumų.

Tačiau į spektaklį atėję vilniečiai tikino, kad nesupranta, kodėl meno kūrinys taip įkaitino aistras. Jie sakė nebijantys protestų. Salėje iš viso yra 660 vietų. Visi bilietai į spektaklį buvo parduoti. Tai žinodami protesto organizatoriai kraipė galvas ir apgailestavo.

„Prašymas taikiai demonstracijai šeštadienį prie teatro yra paduotas Vilniaus savivaldybei ketvirtadienį. Jis bus svarstomas pirmadienį, spalio 8 d., 13 val. 30 min. Akcijos dalyviams pranešime apie svarstymo išvadas antradienį“, - rašoma anonimiškai organizuoto protesto pristatyme internete, specialioje svetainėje.

Išreikšti nepritarimą taikiai stovint iki spektaklio pabaigos jaunimas kviečiami susijungę į grupeles po 10 žmonių.

„Policijos pareigūnui priėjus, maloniai paaiškinkite, kad protestuojate tik šioje 10 žmonių grupėje. Tarp mūsų gali būti provokatorių. Nepasiduokite provokacijoms! Nerėkite. Neįžeidinėkite. Nenaudokite smurto. Draudžiama dalinti ir vykdyti politinę agitaciją“, - instruktažą pateikė organizatoriai.

Diskusijos dėl spektaklio kilo rugsėjo pabaigoje. Katalikai ėmė protestuoti prieš spektaklio demonstravimą už valstybės pinigus, nes jis žeidžiąs tikinčiųjų orumą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį atsisakė komentuoti kilusį ažiotažą dėl prieštaringo italų režisieriaus spektaklio ir sakė vertinimus paliekanti žiūrovams.

Šalies vadovė teigė, kad pati neturės laiko pažiūrėti savaitgalį Vilniuje ketinamo rodyti „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“, kurio kritikai teigia, jog jame nepagarbiai elgiamasi su Kristaus atvaizdu.

„Sunku man labai vertinti, aš pati to spektaklio nemačiau, ir, deja, neturėsiu laiko jo aplankyti, tai paliksiu jį vertinti tiems, kas jį pažiūrės“, - sakė prezidentė.

Spektaklyje naudojamas italų Renesanso tapytojo Antonello da Messinos paveikslas „Pasaulio Išganytojas“. Jo fone pasakojama išmatų nebesulaikančio seno ligoto tėvo istorija, jo santykiai su sūnumi.

Festivalio rengėjai atmeta kaltinimus dėl tyčiojimosi iš šventų simbolių. Pasak jų, teisė rinktis meninės išraiškos priemones negali būti ribojama. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas teigia, kad raginimai cenzūruoti spektaklį yra nepriimtini demokratinėje visuomenėje.

Aktorius Vytautas Šapranauskas portalui lrytas.lt sakė, kad menas negali būti apolitiškas. Jis šį skandalą tiesiai šviesiai vadina tiesiog „marazmu“.

Aktoriaus teigimu, tie lietuviai, kuriems nepatinka tai, ką siūlo pasaulinį pripažinimą pelnęs režisierius, turėtų pasiieškoti sau įdomesnės veiklos.

„Žmonėms reikėtų pasidomėti, kur jie eina, ir patiems nuspręsti - nori jie tai matyti, ar ne. Visuomet atsiras nesusipratėlių, tačiau tai – jų problema“, – kalbėjo V. Šapranauskas.

Aktoriaus teigimu, Bažnyčia yra opiumas liaudžiai, tačiau to nereiktų painioti su menu. „Pats Seimas yra tokia scena, kad jau joks menas ten nebereikalingas. Kai Shakespeare'as rašė, kad pasaulis yra teatras, jis nežinojo, kad dar yra Seimas, kuris primena cirką. Seimo nariai turėtų gebėti šiuos du dalykus atskirti“, – ironizavo žinomas aktorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.