Buvęs Kauno miesto politikas šioje byloje yra nuteistas kalėti
vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.
A. Balučio veika nėra tiesiogiai susijusi su V. Muntianu, kuris
šioje byloje Kauno apygardos teisme buvo visiškai išteisintas.
Prokuratūra kaltina V. Muntianą 2007 metų birželį-gruodį
organizavus valstybės tarnautojo - tuometinio Kauno apskrities
viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro - piktnaudžiavimą
tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai
priklausančio sklypo.
A. Balutis įtariamas tarpininkavęs Kauno verslininkėms duodant
kyšį V. Vizbarui.
Pirmos instancijos teisme A. Balutis prisipažino kaltas, dabar
Apeliaciniame teisme jis ėmė aiškinti, kad nežinojo, kad per jį
paketuose buvo perduodami pinigai, manęs, kad paketuose sudėti
kažkokie dokumentai. Teisme parodymus pakeitęs A. Balutis pakeitė ir
advokatą.
A. Balutis nesutiko su teisėjų ir prokuroro aiškinimais, kad jis
keičia parodymus.
''Aš tada objektyviai klydau“, - atsakė nuteistasis,
teigdamas, kad Apeliaciniame teisme ilgai nagrinėjant bylą turėjo
laiko pagalvoti ir viską sudėlioti į savo vietas.
Esą po sulaikymo advokatas jam pasakė, kad geriau sutikti su
prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) mestais
kaltinimais.
Bylos duomenimis, 2007 metais 100 tūkst. litų grynaisiais
V. Vizbarui kaip kyšis per A. Balutį buvo perduoti per tris kartus.
Susitikimai vyko ir Kaune, ir Jonavoje.
„Kaunas toks miestas, kad vieni kitus pažįsta. Aš taryboje
dirbau daug metų. Jablonskienė ir Baranauskienė - vystytojos, jos
pagalbos paprašė. Užėjome pas apskrities viršininko pavaduotoją
Vizbarą, išdėstė viską. Ten buvo kalbama, kad ponios neranda
išeities tvirtindamos detalųjį planą. Mano sferoje buvo miesto
plėtros detaliųjų planų klausimai. Aš sutikau ponioms padėti“, -
aiškino A. Balutis. Buvęs valdininkas teigė, kad prašęs V. Vizbaro
žmoniškai pažiūrėti į verslininkių reikalą, nes joms dėl
žemės sklypo A. Mickevičiaus gatvėje pakibo investicijos.
Tuo metu susitikimus ir pokalbius fiksavo STT.
Į STT Kauno skyrių 7 val. ryte atvežtam A. Balučiui buvo
parodytos kelios nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip V. Vizbaras ima
pinigus ir juos skaičiuoja. Pasak A. Balučio, tuo metu jį gynęs
advokatas patarė jam sutikti su pateikta medžiaga ir kad ginčytis
yra beviltiška ir kad jei prisipažinsiąs, bus geriau.
„Aš prisiėmiau, ko nedariau“, - Apeliaciniam teismui sakė
A. Balutis.
Nuteistasis netgi tikino, kad kartą perduodamame pakete net
negalėjo būti pinigų - A. Balučio manymu, jie net negalėjo ten
tilpti.
Lietuvos apeliacinis teismas anksčiau teismo posėdžiuose
aiškinosi, kas ir kieno nurodymu Kėdainių rajone prie vandens
telkinio įkasė blokus, kad vėliau būtų galima ten organizuoti
statybas esą senųjų pamatų vietoje. Pareigūnai įtarė, kad šį
sklypą ketino įsigyti tuometinis Seimo pirmininkas V. Muntianas ir
jis organizavo šių blokų įkasimą faktiškai savo valdomame
sklype.
Teismas apklausė liudytojus Liudviką Bliūdžių ir Vilhelmą
Grūdę. L. Bliūdžius teigė norėjęs tiks pagelbėti draugui
V. Grūdei. L. Bliūdžius parūpino technikos, kuria įkasti blokai.
V. Grūdė teismą tikino, kad V. Muntianą seniai pažinojo ir į
jį kreipėsi kaip į Seimo narį, kuris padėtų rinkėjui
išspręsti su žemės sklypu susijusias problemas. Sklypus norėta
sujungti paskui vėl padalyti. V. Grūdė kaltino žemėtvarkininkus ir
matininkus, kurie esą blogai atliko savo darbą ir jeigu ne jie,
nebūtų buvę šios bylos.
Pagal bylos medžiagą, sklypą turėjo įsigyti V.Muntiano
svainis Algimantas Vasiliauskas.
Prokuratūra siekia panaikinti V. Muntiano išteisinimą,
pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų
klastojimo. Prokuratūra mano, kad V. Muntianui turėtų būti skirta
trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem
metams.
Kaltintojai mano, kad pirmos instancijos teismas nelygino
kaltinamųjų parodymų su specialiųjų tarnybų padarytų garso
įrašų turiniu, padarė neteisingas išvadas.
Pernai liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo
nuosprendžiu V. Muntianas buvo visiškai išteisintas, nors
prokuratūra siūlė pripažinti jį kaltu.
Įtariama, kad būdamas Seimo pirmininku V. Muntianas esą
organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame
sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau
galėtų toje vietoje pradėti statybas. V. Muntianas visą laiką
neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir
Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas
2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir
partijos lyderio pareigų.
Kauno teismas V. Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir
nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš
jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip
manoma, valdininkas gavo kaip kyšį. Jam nepalankų nuosprendį
V.Vizbaras apskundė Apeliaciniam teismui ir prašo išteisinimo.
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro
nusikalstama veikla. V. Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu,
verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė - didelės
vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A. Balutis - pagalba
duodant kyšį.
Dvejiem metams lygtinai nuteista B. Jablonskienė Apeliacinio
teismo prašo panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, esą teismas
buvo šališkas, nevertino jai palankių įrodymų. A. Balutis teismo
prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis
teismui priminė, kad daug metų buvo Kauno miesto tarybos nariu,
dalyvavo jos veikloje ir buvo „teigiama asmenybė“.
V. Muntianas prašo palikti galioti jam palankų nuosprendį ir
atmesti prokuratūros skundą. Jis tikino nepiktnaudžiavęs tarnyba.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs ketvirtadienį.