Apklausos duomenimis, valdantieji konservatoriai turėtų būti treti (16,7 proc.), jų sąjungininkai liberalsąjūdiečiai – ketvirti (8,5 proc.). Apklausos duomenys skelbia ir solidžius „Drąsos kelio“ partijos rezultatus - ji taip pat turėtų surinkti 8,5 proc.
Per plauką nuo jos turėtų atsilikti partija Tvarka ir teisingumas - 8,4 proc.
Net 47 proc. apklaustųjų atsisakė nurodyti, už ką atidavė balsus.
Pagal šiuos duomenis, netoli 5 proc. barjero yra dvi partijos - Lietuvos lenkų rinkimų akcija (4,8 proc.) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (4,7 proc.).
Ties 5 proc. slenksčiu balansuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurie apklausoje surinko atitinkamai 4,8 ir 4,7 proc. balsų, rodo apklausos rezultatai.
Apklausos rezultatai:
Darbo partija 19,8%
Lietuvos socialdemokratų partija 17,8%
Tevynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai 16,7%
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 8,5%
„Drąsos kelias“ politinė partija 8,5%
Partija Tvarka ir Teisingumas 8,4%
Lietuvos lenkų rinkimų akcija 4,8%
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 4,7%
Liberalų ir centro sąjunga 3,0%
Krikščionių partija 2,1%
Politinė partija „Sąjunga Taip“ 1,3%
Socialistinis liaudies Frontas 1,2%
Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ 1,2%
Emigrantų partija 0,4%
Lietuvos žmonių partija 0,4%
Respublikonų partija 0,4%
Partija „Jaunoji Lietuva“ 0,4%
Demokratinė darbo ir vienybės partija 0,4%
Vilniečiai ir kauniečiai balsavo už konservatorius Daugiausia vilniečių ir kauniečių balsavo už konservatorius, klaipėdiečių ir panevėžiečių - už „darbiečius“, šiauliečių - už socialdemokratus, rodo rinkėjų apklausa. Naujienų agentūros BNS ir bendrovės RAIT vykdytoje balsavusių rinkėjų apklausoje daugiausia rinkėjų simpatijų pelniusi Darbo partija populiariausia buvo Panevėžyje. Už ją balsavo 23,7 proc. apklaustų rinkėjų. 21,5 proc. apklaustųjų už „darbiečius“ balsavo Klaipėdoje. Beje, „darbiečius“ labiau remia vyrai (22,8 proc.) nei moterys (17,3 proc.). Socialdemokratų partija daugiausia - 33,1 proc. - rėmėjų turi Šiauliuose, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - Vilniuje (26 proc.) ir Kaune (26 proc.). Dauguma šios partijos, kaip ir socialdemokratų, rėmėjų - garbaus amžiaus žmonės. Liberalų sąjūdis panašiai tiek pat balsų gavo ir Vilniuje (15,6 proc.), ir Klaipėdoje (16,7 proc.). Be to, dauguma šios partijos rėmėjų - miestiečiai. Už Drąsos kelio partiją daugiausia balsavo Kaune (15,7 proc.) ir Šiauliuose (14,5 proc.). Šių metų sausio mėnesį įsikūrusi politinė jėga daugiau simpatikų turi tarp moterų (9,9 proc.) nei tarp vyrų (6,9 proc.). „Tvarka ir teisingumas“ populiariausia Panevėžyje (12,9 proc.) ir Šiauliuose (10,3 proc.). Pagal apklausą, Lietuvos lenkų rinkimų akcija lieka Vilniaus partija. Čia ji surinko 10,7 proc. balsų.
Politologai mano, kad Darbo partija gali būti ir kairiųjų, ir dešiniųjų koalicijoje Politologai naujoje koalicijoje, kuri bus formuojama po Seimo rinkimų, teigia matantys Darbo partiją. Vieni politikos ekspertai mano, kad ji galėtų būti koalicijoje ir su kairiosiomis, ir su dešiniosiomis partijomis, kiti - kad greičiau su socialdemokratais nei su konservatoriais. Darbo partija, kuri, remiantis rinkėjų apklausa, turėtų surinkti daugiausia balsų, koaliciją galėtų sudaryti ir su socialdemokratais, ir su Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Manau, kad ji turi geras galimybes dalyvauti bet kurioje koalicijoje ir turbūt stengsis išnaudoti šią galimybę“, - sekmadienio vakarą sakė R. Vilpišauskas. „Kalbant apie koalicijas, man atrodo, kol kas galimi bent keli variantai: centro kairės - koalicija, kuri buvo susibūrusi aplink socialdemokratus, su Darbo partija. Kita - konservatoriai, liberalai ir, pavyzdžiui, Darbo partija. Dar viena galimybė yra, žinoma, įvairių smulkių arba aplink socialdemokratus, arba aplink Darbo partiją susibūrusių partijų koalicija“, - mano TSPMI direktorius. Kiti politikos ekspertai mano, kad „darbiečiai“ koaliciją greičiausiai formuotų su socialdemokratais, o ne su konservatoriais. „Jeigu nebus pašalinių kokių nors įtakų, tarkime, jeigu prezidentė labai ryškiai neišreikš vienos ar kitos preferencijos, tai aš matau labai galimą variantą tarp Darbo partijos, socialdemokratų ir trečioje vietoje kurios nors iš mažesnių partijų. Nemanau, kad tai būtų „Drąsos kelias“, bet galbūt „valstiečiai“, - sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius. „Liberalų sąjūdis tikrai neis į tokią koaliciją. Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus aš abejoju, ar kviestų, o jeigu ir kviestų, abejoju, ar jie eitų. „Tvarkai ir teisingumui“ greičiausiai V. Uspaskichas pasiūlys eiti į koaliciją“, - pridūrė jis. Panašiai mano ir politologas Alvidas Lukošaitis. Jo nuomone, naujoje koalicijoje „bus ryškus kairysis dėmuo“, o TS-LKD bus pagrindinė opozicinė partija. „Darbo partija ir be šios apklausos buvo rimtas pretendentas į naują valdančiąją koaliciją. Yra socialdemokratai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, o reikalui esant be problemų, manau, jie susitartų ir su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Dabar sunku kalbėti apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezultatą, bet jeigu reikėtų susižvejoti papildomų smulkių balsų iš kažkur, labai lengvai susitartų ir su Valstiečių ir žaliųjų partija“, - teigė A. Lukošaitis. Tiesa, jo nuomone, antrajame rinkimų ture daugiausia balsų gaus socialdemokratai, TS-LKD ir liberalai. Tai esą galėtų pakeisti rinkimų laimėtoją. „Pasibaigus rinkimams, po antrojo turo TS-LKD turi visus šansus atsidurti antroje vietoje, nustumdama į trečią vietą Darbo partiją“, - mano A. Lukošaitis. Politologas Kęstutis Girnius teigia neįsivaizduojantis, kad į koaliciją su Darbo partija eitų konservatoriai ar Liberalų sąjūdis. Jo teigimu, jei ir renkant vienmandatininkus išliktų panaši balsų pasiskirstymo tendencija, valdančiąją koaliciją formuotų „darbiečiai“, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“. Anot K. Girniaus, socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“, gaudami beveik 46 procentus balsų, Seime turėtų daugiau nei pusę mandatų. „Jie faktiškai surinks pakankamai sudaryti valdančiąją daugumą“, - sakė K. Girnius.
A. Krupavičius: „Kitas premjeras – turbūt „darbietis“ arba socialdemokratas“
Kitas premjeras bus socialdemokratas arba Darbo partijos atstovas. Taip rinkėjų apklausos rezultatą portalui lrytas.lt komentuoja politologas Algis Krupavičius. „Žinoma, viskas priklausys nuo derybų. Bet gali atsitikti taip, kad dviem laimėtojoms, Darbo partijai ir socialdemokratams, užteks balsų naujai daugumai sudaryti. Tos dvi partijos ir derėsis. Buvo viešoje erdvėje kalbėta, kad trečia partija gali būti „tvarkiečiai“, - sakė jis. Kalbėdamas apie dabartinės valdančiosios koalicijos partijos, jis sakė: „O konservatoriai neturi sąjungininkų. Vienintelis variantas – vadinama „vaivorykštės“ koalicija su kairiosiomis partijomis. O kairiosios partijos turi pakankamai galimybių gauti mandatų ir antrame rinkimų rate. Ir tada patys sudaryti koaliciją. O „tvarkiečiai“ yra iš anksto pažadėję dalyvauti koalicijoje kartu.“
Apklausos rezultatai – beveik tikslūs Apklausos duomenys gali šiek tiek skirtis nuo realių rinkimų rezultatų dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo apklausos vykdytojų. Tai, komentuodama rinkėjų apklausos „exit poll“ rezultatus, sakė apklausą vykdžiusios bendrovės RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.
Pasak jos, pirma priežastis, daranti įtaką apklausos rezultatams, yra iš anksto balsavę rinkėjai, kurie nepatenka į apklausos duomenis.
„Praėjusiuose Seimo rinkimuose iš? anksto balsavo 10 6900 rinkėjų, per šiuos rinkimus – 14 1300 rinkėjų. Iš anksto balsavusiųjų balsai pasiskirsto neproporcingai. Pavyzdžiui, 2008 metais Tėvynės Sąjungai iš anksto balsavę rinkėjai, pridėjo 2,1 procentų balsų, o, tarkim, Darbo partijai – 0,9 procento. Didesnis iš anksto balsavusiųjų skaičius šiemet gali pakoreguoti apklausos duomenis“, - teigė I. Nausėdienė.
„Antra priežastis, galinti daryti įtaką „exit poll“ rezultatams, yra naujų partijų atsiradimas. Ne pirmus metus stebime tendenciją, kai rinkėjai nenoriai prisipažįsta balsavę už naujai atsiradusias partijas. Pavyzdžiui, 2008 metų Seimo rinkimuose dalis gyventojų neprisipažino balsavę už Tautos prisikėlimo partiją, todėl RAIT apklausos duomenys parodė mažesnį skaičių balsavusiųjų už šią partiją, lyginant su realiais rinkimų duomenimis. Apklausos duomenimis už Tautos prisikėlimo partiją balsavo 11 procentų, o iš tiesų šią partiją parėmė 15 procentų rinkėjų“, - pažymėjo RAIT valdybos pirmininkė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog kaip ir per ankstesnes RAIT vykdytas rinkėjų apklausas gana didelė dalis rinkėjų atsisako dalyvauti apklausoje. 2008 metų atsisakiusiųjų nurodyti, už ką jie balsavo, buvo 46 procentai, šiemet - 47 procentai I. Nausėdienės teigimu, tai taip pat gali turėti įtakos galutiniams apklausos rezultatams.
„Paminėtos priežastys gali turėti įtakos realių rinkimų rezultatų ir „exit poll“ rezultatų skirtumui, tačiau šie skirtumai neturėtų labai viršyti numatytos paklaidos, tad partijų eiliškumas neturėtų skirtis“, – sakė I. Nausėdienė.
