Dienraščio interneto svetainėje skelbiamame komentare jis taip pat teigia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos patekimas į Seimą išeis į naudą tiek lenkų tautinei mažumai, tiek visai Lietuvai.
„Lietuva jau pergyveno gilią krizę, o sunkumai, susiję su ėjimu iš jos, atnešė pergalę populistams ir socialdemokratams“, - rašo J. Haszczynski.
„Rinkimai Lietuvoje atskleidė dar vieną dalyką: žmonėms išgyvenant sunkius laikus, silpnėja palaikymas šalies suverenumui, jos ekonomikos ir energetikos nepriklausomybei. Daugiau nei pusė rinkėjų balsavo už prorusiškas partijas“, - rašo apžvalgininkas.
Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą jis pavadino „Rusijoje gimusiu prieštaringai vertinamu multimilijonieriumi, susikrovusiu kapitalą „Gazprom“ dėka“.
„Tai gali sukelti rimtų pasekmių Lietuvos ateičiai ir jos santykiams su Lenkija - tiems, kurie nėra susiję su lenkų mažuma; geopolitiniams ir strateginiams ryšiams.
Gali kilti klausimas dėl konservatorių ruoštų energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos planų, įskaitant dėl naujosios atominės elektrinės statybos, prieš kurią aiški lietuvių dauguma balsavo per referendumą, surengtą kartu su rinkimais. Tikėtina, kad po šių rinkimų Lietuva pasislinks labiau į Rytus“, - teigia J. Haszczynski.
Vertindamas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sėkmę, jis teigia, kad „lenkų partija pirmąkart turi galimybę tapti įtakinga politine žaidėja, patrauklia valdančiosios koalicijos partnere“ ir gauti keletą ministrų postų.
„Tai būtų gerai lenkams, nes mėginimas išspręsti jų problemas - švietimo arba susijusias su vardų bei pavadinimų rašyba - taptų koalicijos egzistavimo sąlyga. Tačiau tai būtų į gera ne vien Lietuvos lenkams. Dėl šios priežasties Lietuvos partijos apsiprastų su demonizuojamais lenkų mažumos politikais, o pati LLRA, iki šiol apsiribodavusi vietos problemomis, turėtų imtis visos Lietuvos problemų sprendimu, tam tikru mastu pajusti atsakomybę už visą šalį“, - teigia jis.
Daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų - 19,84 proc. - gavusi Darbo partija pretenduoja gauti 17 mandatų.
Antri su 18,38 proc. balsų likę socialdemokratai gauna 15 mandatų, o treti esantys konservatoriai su 15,05 proc. balsų - 13 mandatų.
Po septynis mandatus pasidalijo 8,56 proc. balsų gavęs Liberalų sąjūdis ir 7,97 proc. balsų surinkęs Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gauna partija „Tvarka ir teisingumas“, penkis mandatus - 5,84 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Tokius duomenis skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, suskaičiavus visų apylinkių, išskyrus Buitininkų Dainavos apygardoje, kurioje balsai perskaičiuojami, rezultatus. Šioje apygardoje balsavo per 2 tūkst. rinkėjų, VRK narių teigimu, šie balsai mandatų pasiskirstymo keisti nebeturėtų.
Kitos partijos neperkopė 5 proc. barjero ir daugiamandatėje apygardoje mandatų dalybose nedalyvauja.
Arčiausiai ties 5 proc. riba liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 3,88 proc. balsų, Liberalų ir centro sąjunga surinko 2,07 proc. balsų, sąjunga TAIP - 1,76 proc. rinkėjų balsų.
Socialistinis liaudies frontas surinko 1,21 proc., Krikščionių partija - 1,2 proc., koalicija „Už Lietuvą Lietuvoje“ - 0,94 proc., partija „Jaunoji Lietuva“ - 0,63 proc., Demokratinė darbo ir vienybės partija - 0,32 proc., Emigrantų partija - 0,29 proc., Respublikonų partija - 0,27 proc., Lietuvos žmonių partija - 0,25 proc. rinkėjų balsų.
Iš rinkėjų sąraše įrašytų 2 mln. 584 tūkst. 481 rinkėjų sekmadienį vykusiuose eiliniuose rinkimuose į Seimą dalyvavo 52,85 proc. piliečių.
Į antrąjį turą vienmandatėse apygardose daugiausiai išėjo Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų.
Antrasis rinkimų turas po dviejų savaičių vyks 68 vienmandatėse apygardose, trijose Seimo nariai išrinkti pirmajame ture - socialdemokratas Algirdas Butkevičius Vilkaviškyje, „darbietė“ Virginija Baltraitienė - Kėdainiuose, Lietuvo lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas - Vilniaus-Šalčininkų apygardoje.
Antrajame ture dėl Seimo nario mandato varžysis 36 Darbo partijos ir 35 konservatorių kandidatai. Į antrąjį turą taip pat pateko 28 socialdemokratai, devyni Drąsos kelio partijos kandidatai, aštuoni partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai.
Tarp pirmaujančiųjų apygardose pirmajame ture daugiausiai - konservatorių (23), socialdemokratai pirmi 18 apygardų, „darbiečiai“ - 13 apygardų, į šiuos skaičius įtraukti ir jau pirmajame ture išrinkti kandidatai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatai pirmauja penkiose apygardose, Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai - keturiose, „valstiečiai“ ir savarankiški kandidatai - dviejose apygardose.
