Šįryt Briuselyje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė: ES Vadovų taryboje ketvirtadienį pasiektas susitarimas dėl Europos bankų sąjungos kūrimo yra reikalingas Europos bankinei krizei suvaldyti.
„Vakar pasiekėme principinį sutarimą, kad tokios bankų sąjungos reikia. Sutarėme, kad gruodžio mėnesį bus pateikti gerokai detalesni pasiūlymai“, - teigė ji.
Kol kas numatyta, kad per 2013 metus 6 tūkstančių eurozonos bankų priežiūrą turėtų pradėti vykdyti Europos Centrinis bankas.
Pagal dabar galiojančias sutartis Europos centriniame banke, kuris ir vykdytų bankų priežiūrą, balso teisę turi tik euro zonos narės.
Tačiau iki gruodžio mėnesio turėtų paaiškėti, kaip tokiame vieningame priežiūros procese galėtų dalyvauti ne tik euro zonos šalys. Pasak prezidentės, tai iki paryčių vykusiame susitikime sukėlė didžiausias diskusijas.
Valstybės įsipareigojo rasti būdus, kaip nediskriminuoti euro neturinčių šalių. Tai itin aktualu Švedijai, kurios stiprūs bankai nenorėtų be jokios balso teisės paklusti ECB priežiūrai. Tad Švedija ragino ES šalis neskubėti, kad šio pasiūlymo nenukentėtų.
„Tačiau mes vakar susitarėme, kad reikės keisti balso teisės numatytus mechanizmus“, - aiškino D. Grybauskaitė ir pridūrė, kad pavyko apginti Lietuvos pozicijas ir dėl planuojamo euro zonos biudžeto. Baimintasi, kad siūlymas sukurti tik euro zonos problemas sprendžiantį iždą galėtų sumažinti 17 euro zonos narių indėlį į bendrąjį biudžetą.
„Vakar rimtai kovojau, kad bet kokios fiskalinės priemonės, kurios buvo siūlomos spręsti euro zonos šalių problemas, neturi būti europinio bendrijos biudžeto sąskaita“, - teigė D. Grybauskaitė.
