Išžaginta akla mergina pagimdė sūnų, jos skriaudikas - nuteistas

Nelaimės ir kraupi neteisybė vienus sugniuždo, kitus – užgrūdina. Praėjusį rudenį pakeleivingo automobilio vairuotojo išprievartauta 20-metė kaunietė Simona po nusikaltimo ėmė svarstyti ne apie kerštą, bet apie naują gyvybę. Mergina po išprievartavimo pastojo.

Nieko nematanti jauna mama pasakojo, kad nėra geresnio jausmo, kaip prie krūtinės glausti ką tik gimusį savo kūdikį.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Nieko nematanti jauna mama pasakojo, kad nėra geresnio jausmo, kaip prie krūtinės glausti ką tik gimusį savo kūdikį.<br>123rf asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sigita Purytė

Oct 19, 2012, 6:44 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 11:58 PM

„Nėštumą priėmiau kaip didelį džiaugsmą, nors išprievartavimas buvo sukrečianti trauma mano gyvenime. Niekada nemaniau, kad turėsiu vaikų“, - portalui lrytas.lt pasakojo mergina.

Ji net nesvarstė apie abortą, iškart nusprendė gimdyti – juk vaikas niekuo dėtas dėl aplinkybių, kuriomis buvo pradėtas. Liepos mėnesį pasaulį išvydo jos pirmagimis – sveikas ir stiprus berniukas. Nieko nematanti jauna mama pasakojo, kad nėra geresnio jausmo, kaip prie krūtinės glausti ką tik gimusį savo kūdikį.

Būdama visiškai akla ji puikiai suprato, kad auginti vaiką bus sunku, tačiau nė tai nesustabdė jos nuo gimdymo.

„Įdomiausia bus, kai sūnus pradės rodyti į daiktus ir klausinėti „Kas čia? O kas ten?“. Reikės kažką sugalvoti“, - apie savo ir sūnelio ateitį kalbėjo Simona.

Dabar jaunoji mama daug galvoja apie sūnaus krikštynas – kas bus krikštatėvis, kurioje bažnyčioje kūdikį krikštyti. Krikštynų datos dar neišrinko. Gali būti, kad artimiesiems ir draugams šventės teks laukti iki vasaros.

Nuosprendis prievartautojui

Simonos gyvenimas aukštyn kojomis apvirto vieną rudens popietę, kai mergina greitkelyje pakeliui į Vilnių sustabdė pakeleivingą mašiną. Paklaususi, kur vairuotojas važiuoja, ji įsėdo ir pasisakė, kad yra neregė. 

Automobilį vairavęs vyras pažadėjo nuvežti Simoną į sostinę. Pasinaudojęs merginos negalia, jis nusuko nuo pagrindinio kelio ir miškelyje ją išprievartavo. 

Iškart po įvykio mergina kreipėsi į policiją, vyras buvo sulaikytas. Jis savo kaltę neigė. Netrukus paaiškėjo, kad išprievartavimo auka laukiasi.

Spalio 11 dieną byla buvo baigta nagrinėti, prievartautojas išgirdo nuosprendį. Jis nuteistas 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Prokuroras prašė jį įkalinti 5 metams. Didžiausia galima bausmė už tokį nusikaltimą - 8 metai kalėjimo.

Nuo vaiko neslėps

Prieš kelis mėnesius kalbėdamasi su manimi netrukus po šio ciniško nusikaltimo, Simona sakė, kad užaugusiam sūnui nebijos pasakoti, kaip jis buvo pradėtas. O jei visuomenė jį „ženklins“ ir žemins dėl praeities, tai bus visuomenės, o ne vaiko problema.  

- Kaip tikėjimas padeda tau dabartinėje tavo situacijoje? - tuomet paklausiau jos.  - Jei ne tikėjimas, man būtų šakės. Pirmą vakarą ir kitą dieną po išprievartavimo užplūdo didelis liūdesys, bejėgiškumas, patyriau šoką. Paskui nuvažiavau pas vieną pažįstamą kunigą, jis uždėjęs rankas pradėjo melstis. Jis suprato, kad patyriau kažką labai baisaus, ėmė nuolat melstis už mane. Kai sužinojo, kad esame dviese, ėmė „melstis už du“.

- Kaip įsivaizduoji tolesnį savo gyvenimą?

- Bus sunku. Atsakysiu ne tik už save, bet ir už mažylį, bet tikrai nepasiduosiu. Domiuosi, kaip auginti vaikus, kalbuosi su mama – dvi mamos labiau viena kitą supranta. Mano mama užaugino tris dukras, tikrai geras dukras. Tikiuosi, kad ir mano vaikas užaugs geras žmogus.

- O kaip tavo negalia? Gal pažįsti kitų nereginčių motinų, kurios patartų?

- Taip. Pažįstu žmonių, kurie būdami neregiai, užaugino vaikus. Vaikai dažniausiai gimsta regintys. Maniškis irgi gims sveikas. Ateityje jis bus mano akimis.

- Ar sugebėsi atleisti vaiko tėvui?

- Šitas vaikelis ir bus atleidimo kelias. Manęs klausia, kaip aš galėsiu į tą berniuką žiūrėti ar jo klausyti, jis esą primins man išprievartavimą. O aš visą laiką sakau, kad jei būčiau pasidarius abortą, aš ne tik kad negalėčiau atleisti jam, bet ir sau.

Vaikas yra džiaugsmas, didelė dovana. Kai gauni dovaną, nebepyksti. Kai mažas vaikas būna susierzinęs, piktas ir jam duodi saldainį, jis apsidžiaugia ir užmiršta, kas buvo prieš 5 minutes, nes gavo kažką geriau, mieliau. Manau, taip bus ir su manimi.

- Ar norėtum dar kada nors sutikti tą vyrą?

- Ne.

- Ką sakysi savo vaikui apie tėvą?

- Papasakosiu visą istoriją, kaip buvo.

- Kaip guosi jį, kad auga be tėvo?

- Daug vaikų auga be tėvo. Ir užauga. Vienos mamos kartais užaugina geresnius vaikus negu poroje. Mano vaikas nėra ir nebus paženklintas tėvo poelgio. Galbūt visuomenė jį ženklins. Bet čia visuomenės problema, ne vaiko. Visuomenė nevertina gyvybės kaip dovanos. Gal panašūs apsisprendimai pakeis tai.

Būna, kad jauni, įsimylėję, susituokę pasigimdo vaikelį. Atrodo, viskas kyla iš tobulos meilės. Bet po kurio laiko pora išsiskiria, vaikas lieka pas kurį nors iš tėvų. Manau, kad tai yra baisiau nei augti visą gyvenimą tik su mama ar tik su tėčiu. Bandysiu vaikui parodyti gyvenimo grožį, kad gyvybė yra vertybė. Stengsiuosi, kad sūnus džiaugtųsi savo buvimu šioje žemėje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.