Visorių soduose tvyro baimė. Juose gyvenantys vilniečiai dairosi į kaimynus – ar jie dar nenunešė skundo bendrijos vadovams?
Bendrijos „Aušra” vadovai neturi teisės bausti sodininkų, tad jie rado originalų būdą, kaip auklėti gyventojus. Net ir už menką nusižengimą vidaus taisyklėms čia gresia didesni mokesčiai.
O menkesnių ar didesnių pažeidimų, anot bendrijos pirmininko Juozo Aleksandravičiaus, aptinkama kiekviename sklype.
Už bausmes balsavo mažuma
Anot buvusio sodininkų bendrijos „Aušra” pirmininko Algimanto Usevičiaus, didesni mokesčiai, kurie bus užkraunami remiantis vien skundais, kvepia baltarusiška tvarka.
„Anksčiau soduose buvo ekonominis režimas, o dabar – Lukašenkos”, – atsiduso buvęs bendrijos vadovas.
Kiekvieno sklypo savininkas per metus moka po 20 litų už arą. Jei nusižengimas bus užfiksuotas pirmą kartą, mokestis išaugs iki 40 litų už arą. Jei pažeidimas pakartotinis, teks mokėti po 60 litų už arą.
Anot A. Usevičiaus, nebūtų nieko bloga, jei tokį sprendimą būtų priėmęs visuotinis bendrijos susirinkimas. Vieną kartą jis neįvyko. Antrą kartą, prieš tris savaites, susirinko vos 38 sodininkai iš beveik trijų šimtų.
A. Usevičiaus nuomone, tam bendrijos susirinkimai ir rengiami rudenį, kai orai prasti, kad susirinktų kuo mažiau narių. Anksčiau jie vykdavo vasarą.
Uždraudė naudoti chemiją
Sodininkų bendrijos „Aušra” vidaus taisyklėse – per pusšimtį punktų. Vienas jų nurodo sodo sklypą tvarkyti laikantis visų agrotechnikos reikalavimų.
„Tų agrotechnikos reikalavimų didžiausia knyga surašyta. Vadinasi, jei komisija ras sklype kokią piktžolę, jau galės bausti”, – piktinosi pavardės prašęs neminėti bendrijos narys.
Taisyklėse taip pat įrašyta, kad augalams žydint draudžiama naudoti chemines medžiagas.
O jei augalai pražysta ankstyvą pavasarį?
Tiesa, vieną taisyklių reikalavimą sodininkai jau sugalvojo kaip apeiti.
Nors bendrijoje draudžiama deginti žolę, šakas, jie jas sukrauna į metalines voneles ir pareiškia, kad tai – šašlykinės.
Su įstatymais neprasilenkė
„Žmonės įbauginti, bijo pirmininkui ką nors pasakyti.
Žinoma, vidaus taisyklių reikia laikytis. Ir netvarkos soduose netrūksta. Bet dėl baudų reikėtų spręsti atsargiai”, – įsitikinęs A. Usevičius. Jam nerimą kelia ir tai, kad pažeidimą nustatys trijų asmenų komisija. Nereikės nė visuotinio narių susirinkimo, kad sodininkui būtų užkrautas didesnis mokestis.
„Tai prevencinė priemonė, o ne noras pasipinigauti. Juristas pasakė, kad mes neprasilenkiame su įstatymais”, – aiškino J. Aleksandravičius.
Jis negalėjo atsakyti į klausimą, kurios taisyklės sodininkų bendrijoje viršesnės – vidaus ar Vilniaus savivaldybės patvirtintos tvarkymo ir švaros.
J. Aleksandravičius patvirtino, kad komisija tikrins tik tuos sklypus, dėl kurių bus gavusi kaimynų skundus raštu. Iš pradžių nevala bus raginamas susitvarkyti. Jeigu tai nepadės – didės nario mokestis.
Didesni mokesčiai – už griuvenas
Vilniaus savivaldybės taryba vasarą taip pat pradėjo svarstyti, kad už žemės sklypų, kuriuose patalpos ar statiniai nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį, apleisti ar neprižiūrimi, nuomą ar naudojimą būtų taikomas 3 procentų žemės rinkos vertės mokesčio tarifas. Šiuo metu galioja 0,1–0,3 procento mokesčio tarifai.
Tikimasi, kad padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas paskatins apleistų, neprižiūrimų pastatų savininkus sutvarkyti statinius ir šalia esančias teritorijas.
Planuojama, kad padidinus žemės nuomos mokesčio tarifą į miesto biudžetą bus surenkama 2,5 milijono litų daugiau lėšų. Tačiau sprendimo tarybos nariai kol kas nepriėmė.
