Keletas baudų ir dviejų šunų konfiskavimas. Tokie nemalonumai gresia Dainavos seniūnijos gyventojui Petrui Navadničėnui, užsitraukusiam daugiabučio kaimynų ir įvairių institucijų nemalonę.
Po kelių dienų baigiasi terminas, per kurį vyras turėtų oficialiai įregistruoti du savo augintinius ir nugriauti po daugiabučio langais savavališkai savo dviem šunims suręstą aptvarą.
Tačiau vargu ar 84 metų neįgalus, kojų neturintis vyras visa tai padarys. Jis įsitikinęs, kad skundai ir sankcijos – kerštingų kaimynų užmačia, ir sako, jog šunys – vienintelė likusi gyvenimo paguoda.
Po langais – šauksmai
Pramonės prospekto 67-asis daugiabutis – tipinis senos statybos penkiaaukštis su didoka veja po langais. Taku pro namą kasdien vaikšto daugybė žmonių: į parduotuvę, transporto stotelę, mokyklas ir darželius.
Bet kuris vietos gyventojas išsyk parodys, kur bėgioja pora kasdien praeivius gąsdinančių didokų šunų – labradorų veislės kalė ir ūgtelėjęs jos jauniklis.
Kasdien savo keturkojus čia vedžiojantys žmonės tikino, kad bastūnai – taikūs: aploja, palaksto savais keliais ir grįžta namo. Kad būtų ką sukandžioję – pašnekovai nebuvo girdėję. O štai smarkiai išsigandusių pasitaiko nuolat.
„Čia nuolat kas nors rytais arba cypia, arba šaukia iš baimės“, – patvirtino kiemsargė.
Gyventojams nepatogu
Pamatę aplink penkiaaukštį vaikštinėjančius žurnalistus, į balkonus išėję 67-ojo namo gyventojai vienas per kitą pasakojo, kiek nepatogumų patiria dėl šunų neprižiūrinčio šeimininko.
„Būtų sau šunys aptvare – gal niekas nepyktų. Bet dabar ir tvorą užsitvėręs, ir šunys laisvai laksto. Neseniai moterį su mergyte taip išgąsdino, kad ji net savo krepšius ant tako pametė. Jautresnį žmogų iš išgąsčio ir infarktas gali ištikti“, – kalbėjo Valerija Michailovienė.
Keletą kartų per dieną į lauką išleisti nenuoramos skalijimu trikdo žmonių poilsį, teršia bet kur ir netgi suėda gailestingų kaimynų benamėms katėms paliktą ėdalą.
Neprižiūri dėl negalios
Pabeldę į šių bėdų kaltininko duris, išgirdome kitokią versiją.
„Yra tvarka, yra įstatymai, bet nėra žmoniškumo. Mes abu su žmona – neįgalūs. Vaikai išmirė, patiems nedaug beliko gyventi. Skundus rašo kaimynai, kurie nori buto, nori mus iš čia išgyvendinti“, – skundėsi bekojis vyriškis.
Paklaustas apie nelegalų aptvarą, P.Navadničėnas mostelėjo ranka link kaimynų: šie lysves ties langais netgi spygliuota viela apraizgė, bet pareigūnams kažkodėl neužkliūva.
Aptvarą, dėl kurio gresia tiek nemalonumų, prieš keletą metų surentė anūkas. Ne vien dėl šunų: ant nuo seno įrengtų laiptų būriuodavosi rūkantys paaugliai.
Labradorų veislės kalę Tulę vyriškis sakė auginęs iki tapdamas neįgaliu. Dabar drauge laksto ir suaugęs jos jauniklis Vilkas. Dėl diabeto netekęs kojų ir neturėdamas sąlygų nuvažiuoti vežimėliu laiptais, vienas pats augintinių išvesti vyriškis negali. Drauge gyvenantis anūkas nuo ryto iki vakaro dirba.
Gresia netekti dviejų šunų
Keblią padėtį šiame daugiabutyje žino visos su gyvūnų priežiūra ir viešąja tvarka susijusios tarnybos.
Laukiama, kol sueis gyventojui skirti terminai savanoriškai ištaisyti padėtį.
Gyvūnų registravimo centro vadybininkė administratorė Renata Piliūtė sakė, kad, atsižvelgiant į negalią, šunų šeimininkui suteiktas ilgesnis terminas atvykti ir įregistruoti augintinius. Tačiau ji neatmetė galimybės, kad dėl nepriežiūros policininkai bei Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai šunis nuspręs konfiskuoti.
Dainavos policijos nuovados apylinkės inspektoriai jau du kartus P.Navadničėnui yra surašę administracinio teisės pažeidimo protokolus ir skyrė baudas už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą ir už nelegalų laikinąjį statinį valstybės žemėje.
„Nežinia, kuo čia viskas baigsis. Bute lankėsi komisija, bet senyvo žmogaus nepavyko įkalbėti elgtis pagal įstatymus. Jis nesutinka nei oficialiai įregistruoti šunų, nei išardyti aptvaro. Seniūnijoje toks atvejis – pirmasis“, – svarstė Dainavos seniūnijos vyriausiasis specialistas Stasys Zurza.
Jis abejojo, ar iki duoto termino gyventojas išardys savavališkai susiręstą aptvarą. Iš tiesų nedidelę tvorą nesunkiai įveiktų ir vienas tvirtesnis vyras, tačiau patys ardyti aptvaro seniūnijos darbuotojai negali.
Ar yra kitokia išeitis?
Laikini statiniai – asmens turtas. Todėl bus laukiama, kokį sprendimą priims Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, į kurią žadama kreiptis, jei suėjus terminui reikalavimai nebus įvykdyti.
Šios inspekcijos atstovės Vidos Aliukonienės teigimu, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pavesta nedelsiant atlikti patikrinimą.
Tačiau iš šalies žiūrint, veiksmingiau padėtį išspręstų ne formali institucinė prievarta, o paprasčiausia bendruomeninė iniciatyva.
Jei atsirastų geraširdis savanoris, galintis laiku išvesti į lauką neįgaliojo šunis, – konfliktas nusloptų, nebereikėtų ir nelemtojo aptvaro.
Pagalbos į namus – didelės eilės
Evelina Gvergždienė, Paslaugų namuose tarnybos vedėja
„Kol kas tokios paslaugos, kaip augintinio vedžiojimas, neįgaliesiems negalime teikti – neturime tiek darbuotojų. Šiuo metu susidariusi eilė netgi pagalbai į namus – tarkime, nupirkti maisto vienišiems neįgaliems žmonėms. Stinga ir galinčiųjų teikti slaugos paslaugas namuose. O štai tokias papildomas paslaugas, kaip šuns pavedžiojimas, prireikus galėtų teikti savanoriai – jei tik jų atsirastų.
Kol kas turime vienintelę savanorę, kuri, norėdama praskaidrinti dieną regėjimo negalią turinčiai moteriai, skaito jai knygas, padeda spręsti kryžiažodžius.“
