Už pašalpas dirbti turėjusi panevėžiečių pora mina teismų slenksčius

Trečiadienio popietę į Panevėžio apygardos administracinį teismą liudyti buvo iškviestas Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas ir dvi seniūnijos darbuotojos. Teismas domėjosi, kaip seniūnijos atstovai nustatė, kad 38 metų Jolanta Zebkinienė ir 42 metų Zenonas Zebkinas – sugyventiniai, o ne kaimynai, gyvenantys po tuo pačiu namo stogu.

Daugiau nuotraukų (1)

Rasa Stundžienė

2012-11-15 07:47, atnaujinta 2018-03-15 10:43

Poros šeimine padėtimi tesėjų kolegija susidomėjo nagrinėdama precedento Lietuvoje neturintį J. Zebkinienės skundą – ji teismui apskundė Panevėžio rajono savivaldybę, esą neteisėtai vertusią už socialinę pašalpą dirbti visuomenei naudingą darbą, o jai atsisakius – nutraukus išmokas. Moteris iš savivaldybės tikisi prisiteisti ne tik 5 tūkst. 760 litų už aplinkos tvarkymą, daugiau nei 4 tūkst. litų nebemokamos socialinės pašalpos, bet ir 20 tūkst. litų moralinės žalos.

Nemažas ir buvusio jos sutuoktinio apetitas – atskirą ieškinį teismui padavęs Z. Zebkinas už neteisėtai nutrauktą socialinės pašalpos mokėjimą iš Panevėžio rajono savivaldybės reikalauja 36 tūkst. litų.

Pašalpų nebegauna, nes nedirbo

Niekur nedirbantys Zebkinai Paįstrio seniūnijos Pūkių kaime apsigyveno beveik prieš 10 metų. Nors sutuoktiniai išsiskyrė dar 2000 metais, po aštuonerių metų kartu apsigyveno vienkiemyje, kurio dalis įregistruota J. Zebkinienės vardu. Čia auga ir J. Zebkinienės devynmetė dukra.

„Jos tėvas gimimo liudijime neįrašytas. Nėra jo“, – paaiškino moteris, lrytas.lt paklausta, kas yra mergaitės, turinčios jos buvusio sutuoktinio pavardę, tėvas. Priminus, kad kūdikiai be vyro dalyvavimo nepradedami, J. Zebkinienė pareiškė nenorinti apie tai kalbėti. Pati mergaitė vaiko teisių specialistėms yra sakiusi, kad Z. Zebkiną kartais vadina dėde, kartais – tėvu.

Zebkinai turi ir 19-metę dukrą, kuri gyvena Panevėžyje, augina savo kūdikį.

Visi trys neteko pašalpos

J. Zebkinienė teismui pateiktame skunde teigia, kad su buvusiu sutuoktiniu bendro ūkio neveda, o, todėl ji su dukra neturinti atsakyti už Z. Zebkino veiksmus.

Moteris teigimu, buvusį vyrą išbraukus iš darbo biržos sąrašų ir jam nutraukus pašalpos mokėjimą, teisę į pašalpas prarado ir ji su dukra – lyg būtų tos pačios šeimos narės.

Pats Z. Zebkinas aiškina, kad iš bedarbių sąrašų buvo išbrauktas po to, kai atsisakė įsidarbinti bankrutuojančioje įmonėje.

Pats darbo vyriškis tvirtino net neieškąs, nes už minimumą dirbti neapsimoka. „Esu dirbęs užsienyje, turiu santaupu, tai iš jų dabar ir pragyvenu“, – trečiadienį į teismą atlydėjęs „nesugyventinę“ J. Zebkinienę sakė Z. Zebkinas.

Tuo tarpu ne vieną kartą Zebkinų vienkiemyje lankęsi seniūnijos darbuotojai įtaria, kad Z. Zebkinas verčiasi ardydamas senus automobilius. Tvarka neblizgančioje sodyboje ir dabar riogso keli apardyti nevažiuojantys automobiliai. Už nelegalų automobilių ardymą ir gamtos teršimą vyriškį yra baudę ir aplinlosaugininkai.

Niekur nedirba ir J. Zebkinienė. Vidurinį išsilavinimą turinti moteris teigia dirbusi tik tuomet, kai dar gyveno mieste – gamyklose, vaikų darželyje šeimininkute. O atsikrausčius į kaimą dirbti nėra kur. Paklausta, gal laiko kokių gyvulių, pora atsakė neigiamai.

Teisme Zebkinai nori įrodyti ne tik nesantys vienos šeimos nariai, bet ir tai, kad Panevėžio rajono savivaldybės sprendimas nemokėti socialinių pašalpų, jei už jas nėra atidirbamas visuomenei naudingas darbas, yra neteisėtas.

Zebkinams atsisakius eiti dirbti visuomenei naudingų darbų, seniūnija jiems nusprendė pašalpų nemokėti pinigais, bet duoti maisto produktais vietos parduotuvėje. Pareiškę, kad ten jiems apsipirkti per brangu, buvę sutuoktiniai atsisakė imti maistą.

Cituoja Konstituciją

J. Zebkinienė paskaičiavo, kad per pusantrų metų ji neteisėtai buvo priversta dirbti 288 valandas – tvarkiusi aplinką seniūnijos viešose vietose, kapinėse. Prilyginusi šiuos darbus viešiesiems darbams, moteris apskaičiavo, kad už šį darbą savivaldybė jai turėtų sumokėti 5 tūkst. 760 litų.

Z. Zebkinas už socialinę pašalpą dirbo trumpiau – maždaug metus. Vėliau buvę sutuoktiniai atsisakė eiti dirbti už pašalpas, nes priverstinis darbas prieštarauja Konstitucijai ir įvairioms Europos Sąjungos direktyvoms.

Lietuvos Konstituciją, Europos sąjungos bei kitus įstatymus išsistudijavęs vyriškis teigia, kad pašalpą valstybė žmonėms privalo mokėti be jokių visuomenei naudingų darbų. Jis teigia raginęs ir kitus Paįstrio seniūnijos gyventojus nebeiti dirbti už socialines pašalpas ir bylinėtis teisme, tačiau žmonės pabijojo.

Tuo tarpu Paįstrio seniūnijos darbuotojos tvirtina pačios bijančios anksčiau teisto ūmaus būdo Z. Zebkino, todėl į Zebkinų sodybą važiuojančios tik lydimos seniūno. Vyriškis kartą į vieną darbuotoją vos nepataikęs rankose laikyta Lietuvos Konstitucija – masyvią knygą trenkė žemėn šalia jos.

J. Zebkinienė tvirtina, kad dabar su mažamete dukra gyvena iš žmonių paskolintų pinigų bei greitųjų kreditų. Moters teigimu, jos skola siekia jau apie 20 tūkst. litų. Todėl ji trečiadienį vykusiam teismo posėdyje savo ieškinį norėjo padidinti, nes pirmajame ieškinyje moralinei žalai atlyginti buvo prašiusi mažesnės, 12 tūkst. litų sumos. „Kuo ilgiau tęsis teismas, tuo didės mano ieškinys“, – sakė paįstrietė. Ji neabejoja laimėsianti bylą ir turėsianti pinigų grąžinti skoloms.

Toliau bylinėsis kitąmet

Trečiadienį Panevėžio apygardos administraciniame teisme liudiję Paįstro seniūnijos darbuotojai tvirtino ne kartą lankęsi Zebkinų sodyboje ir esantys įsitikinę, kad pora gyvena ne kaip kaimynai, o kaip šeima. „Virtuvė, vaiko kambarys, didelis kambarys, kurio dalį atitvėrus padarytas miegamasis su didele dvigule lova“, – pasakojo viena darbuotoja.

Kad Zebkinai veda bendra šeimos ūkį, įsitikinę ir vietos gyventojai. Žmonės juos dažniausiai mato kartu, porą kartu važiuoja ir apsipirkti.

Seniūnija pačios J. Zebkinienės prašymu ne kartą yra išdavusi pažymas apie jos šeimos sudėtį – jose be dukters moteris prašydavo įrašyti ir Z. Zebkiną.

Išklausęs liudytojus, teismas kitą posėdį paskyrė ateinančių metų vasario pradžioje.

„Taigi žmogus mirs iš bado“, – iškart pasipiktino Z. Zebkinas.

Atvejis be precedento

Teisme dalyvavusi Panevėžio rajono savivaldybės Globos ir rūpybos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė įsitikinusi, kad už gaunamas socialines pašalpas privalu paplušėti visuomenės labui. Tai numatyta ir Piniginės socialinės paramos įstatymu.

Zebkinų ieškiniai – pirmas, precedento neturintis atvejis Lietuvoje. Nuo teismo proceso baigties priklausys, kokia bus formuojama teismų praktika. „Jei pralaimėsime teismą, bus pralaimėta visos valstybės mastu, o socialinių pašalpų gavėjai bus atleisti nuo bet kokių įsipareigojimų ir gyvens vien mokančiųjų mokesčius sąskaita“, – žurnalistams sakė A. Paškevičienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.