„Ne, tai jau ne gyvenimas! Ne namas, o balandžių išvietė”, – piktinosi Vilniaus gatvės 22-ajame name įsikūrusios avalynės taisyklos darbininkė Zita.
Dar liūdniau kaimynystėje esančiai kavinei „Mano guru”. Ant namo karnizų pritūpę sočių, prisilesusių balandžių. Nors paukščiai gyvena pačiame sostinės centre, kultūros neturi nė už grašį: išeina daili ponia iš kavinės, o jai – pliurpt ant naujos skrybėlaitės.
Balandžiai atšalus orams glaudžiasi už daugelio sostinės senamiesčio ir Naujamiesčio namų karnizų, parapetų.
Bet kodėl viešuoju tualetu jie pasirinko būtent šį namą?
Avalynės taisyklos darbininkės Zitos versija: kalta šiame name gyvenanti garbaus amžiaus moteriškė keistuolė, kuri lesina balandžius.
„Išpila jiems pilną puodą grūdų, batonais lepina, kitas žmogus tiek skanėstų negauna kaip šitie paukščiai. Todėl jie ir teršia aplink”, – aiškino moteris.
Įmonės „Socialinės paramos projektai”, kuriai priklauso kavinė „Mano guru”, direktorė Reda Sutkuvienė nelinkusi kaltinti senos moteriškės. Esą ji balandžius lesina namo kieme, o ne iš gatvės pusės.
R. Sutkuvienė pirštu rodė į netoliese įsikūrusią pastatą administruojančią įmonę „Senamiesčio ūkis”.
„Ne kartą ir žodžiu, ir raštu prašėme komunalininkų, kad prie karnizo pritvirtintų apsauginius tinklus, ir balandžiai neturėtų kur tūpti. Bet iki šiol jie nieko nepadarė.
Patys valome paukščių išmatas, o juk tvarkingai mokame mokesčius, į kuriuos įeina ir namo tvarkymo paslaugos”, – piktinosi R. Sutkuvienė.
Po Europą daug keliavusi moteris tikino, kad tų šalių miestuose, kurių aikštėse gausu balandžių, pavyzdžiui, Amsterdame ar Krokuvoje, aplink namus nėra priteršta.
Ten paukščių mėgstamos tūpti statinių vietos apsaugotos.
Patys Vilniaus senamiesčio gyventojai vargu ar gali apsaugoti namų fasadus ir stogus nuo balandžių. Tam reikia savivaldybės iniciatyvos, nes būtina užtaisyti angas, plyšius pastogėse.
Privačios bendrovės balandžius ir varnas siūlo šalinti įrengiant spąstus, vielos ir smaigų sistemas. Burkuojančius nevalas galima nubaidyti įrašytu pavojų reiškiančiu garsu arba paukščio plėšrūno balsu, gaudyti tinklais, vaikyti elektros impulsais.
Paukščių bučiuoti nepatartina
Ornitologai teigia, kad balandžiai, bent jau kol kas, nėra infekcinių ligų platintojai. Jų išmatos, priešingai nei kormoranų, žemės neišdegina.
Didžiausi ligų nešiotojai yra naminiai paukščiai: vištos, kalakutai.
Salmoneliozė ir kitokios paukščių platinamos ligos atsiranda ten, kur didelė sparnuočių santalka.
Naminiai paukščiai platina apie 95 proc. visų sparnuočių platinamų ligų, tik 5 proc. – laukiniai paukščiai, kurie gyvena susitelkę į būrius.
Kol kas nežinoma faktų, kad balandžiai būtų sukėlę epidemiją. Bet nepatartina paukščių glostyti, o ypač bučiuoti. Nuo artimo kontakto su balandžiais galima užsikrėsti ornitoze, erkutėmis.
