„Jei ne „Maisto banko“ labdara, mano vaikai iki šiol nebūtų žinoję, koks šviežio ananaso skonis“, – atvirai sako jauna Jotainių kaimo (Panevėžio r.) gyventoja. Tvarkinga pora, auginanti tris mažamečius vaikus, balansuoja ant skurdo ribos – žmona bedarbė, vyras gauna minimalią algą. Nenuostabu, kad parduotuvėje jie dairosi pačių pigiausių, pirmo būtinumo produktų. „Aš net jogurto vaikams negaliu sau leisti nupirkti“, – prisipažįsta jotainiškė.
Todėl moters vaikai nekantriai laukia lauknešėlio iš Jotainių seniūnaitijos. Kiekvieną antradienį seniūnaitė Angelė Meilūnienė važiuoja į Panevėžyje įsikūrusį labdaros fondo „Maisto bankas“ skyrių ir gauna kelias dėžes įvairių maisto produktų. Pastaruosius, kurių dėl besibaigiančio galiojimo laiko pardavinėti parduotuvėse nebegalima, „Maisto bankas“ gauna iš prekybos tinklo „IKI“ parduotuvių.
Rūpi ne visoms seniūnijoms
Kaip lrytas.lt sakė „Maisto banko“ savanorės, kiekvieną darbo dieną iš aštuonių Panevėžyje esančių prekybos centrų į savo sandėlį Kranto gatvėje jos atsiveža po kelis šimtus kilogramų maisto produktų, kurių galiojimo laikas baigiasi tą pačią dieną – pradedant duona bei batonais ir baigiant įvairiais vaisiais ar daržovėmis. Neretai čia atkeliauja ir pirkėjų neišpirkti brangūs skanėstai – įvairios vytintos dešros, tortai, fermentiniai sūriai.
Visos šios gėrybės kasdien paskirstomos vis kitoms penkioms organizacijoms – pradedant nuo įvairių žmonių su negalia draugijų iki seniūnijų. Tiesa, iš „Maisto banko“ produktus skurstančioms šeimoms ima tik penkių Panevėžio rajono seniūnijų atstovai. Savanorės spėja, kad kitų seniūnijų darbuotojai tiesiog nenori papildomo darbo ir išlaidų, nes patiems savo transportu reikia dėžes su maistu parsivežti ir išdalinti mažas pajamas gaunantiems žmonėms.
Girtuoklė atsiunčia dukrą
Viena pirmųjų iš „Maisto banko“ maisto produktus prieš beveik porą metų pradėjo imti Krekenavos seniūnija. Pasak šios seniūnijos socialinės darbuotojos Aldonos Vorienės, už 30 km nuo Panevėžio įsikūrusioje Krekenavoje daug vos galą su galu suduriančių, darbo neturinčių žmonių. Jiems tokie nors retkarčiais gaunami maisto lauknešėliai – rimta paspirtis.
Maisto produktai paskirstomi taip, kad vienam žmogui jų tektų apie 1,5 kg. Skonių būna įvairių – vienas džiaugiasi gavęs duonos kepalą ir litrą pieno, kiti mielai nešasi namo paskanauti pelėsinio sūrio ar rūkytos dešros, kurios skonį jau seniai užmiršo, nes negali nusipirkti.
A. Vorienės teigimu, žmonės į „Maisto banko“ pagalbą žiūri skirtingai. Būna, kad tvarkingos, tačiau skurstančios šeimos gėdijasi viešai eiti pasiimti maisto, todėl jiems suruoštų siuntinukų seniūnijos darbuotojos siūlo ateiti atskirai. O štai trečiadieniais, kai į seniūniją atvežama „Maisto banko“ labdara, suėję girtuokliai bando išsikaulyti maisto ir gražiuoju, ir piktuoju.
Viena girtuokliaujanti krekenavietė nuolat į seniūniją atsiunčia savo mažametę dukrą, kuri vis prašo duoti torto, nes neseniai buvo sesytės gimtadienis.
Beje, iš tiesų, gautus iš „Maisto banko“ tortus seniūnijų darbuotojai iš tiesų pirmenybę teikia tiems, kieno šeimoje greitu laiku bus gimtadienis. Juk ne vienoje šeimoje toks skanumynas valgomas tik per didžiąsias šventes.
Jotainių seniūnaitė A. Meilūnienė sako maistą dalinanti tik negeriančioms šeimoms. Jos nuomone, būtų nesąžininga, jei už dyka maisto gautų girtuokliai, pinigų buteliui surandantys, o maistui – ne. „Negi mes jiems užkanda turim pasirūpinti?“, – retoriškai klausia jotainiškė. Todėl stiklelio draugams ji siūlo iš pradžių nustoti gerti, o po to ateiti maisto.
Padovanojo statinę medaus
Pasak „Maisto banko“ Panevėžio skyriaus savanorių, „IKI“ prekybos tinklas vienintelis jiems tiekia besibaigiančio galiojimo maistą. Ir ši nuolatinė parama žmonėms labai svarbi.
Savanorės gyventojų paaukoti pinigų arba maisto produktų prašo ir per įvairius renginius ar specialių „Maisto banko“ akcijų metu. Džiugu, kad noriai aukoja jaunos šeimos, atsivedančios vaikų ir juos mokydamos aukoti, dalintis su kitais.
Būna, kad į „Maisto banką“ sandėlius žmonės atveža nereikalingų daržovių ar sandėliuke užsigulėjusių uogienių, kitų konservuotų gėrybių
Visai netikėtai šį rudenį „Maisto bankas“ iš vieno panevėžiečio bitininko gavo pilną statinę medaus.
Prie parodoje „ExpoAukštaitija“ dirbusių savanorių priėjęs vyriškis pasakė pinigų neaukosiantis, bet duosiantis „bačkutę medaus“. Kai savanorė nuvažiavo jos iš bitininko namų pasiimti, apstulbo, pamačiusi didelę plastikinę statinę su medumi. Jos dviese su bitininku nepanešė, todėl iki automobilio tiesiog ridente rideno.
Gaili ir žvėrelių, ir žmonių
Lrytas.lt pasidomėjo, ką su besibaigiančio galiojimo maisto prekėmis daro kiti didieji prekybos centrai. Pasak „Norfos“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, „Norfos mažmena“ yra sudariusi paramos sutartis su keturiomis labdaros organizacijomis – „Baltijos vėtrungė“, „Lietuvos samariečiai“, „Vilties švyturys“ ir „Atjauta“.
Šios organizacijos pasirenka „Norfos“ prekybos centruose esančius besibaigiančio galiojimo maisto produktus, kurie vėliau išdalijami vargstantiems žmonėms. 2011 metais „Norfos mažmena“ labdarai skyrė maisto produktų už maždaug 2,5 mln. litų. Per tris 2012 metų ketvirčius tokios paramos yra suteikta daugiau kaip už 2 mln. litų.
Produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigia, yra utilizuojami. „Norfos mažmena“ yra sudariusi sutartis su įmonėmis, kurios atlieka utilizavimo darbus.
Pasak D. Ryliškio, šiemet neišpirktų ir pasibaigus galiojimui nebetinkamų realizavimui maisto produktų sumažėjo dėl patobulintos produktų tiekimo į parduotuves sistemos: dabar užsakymai vykdomi centralizuotai, pagal konkrečius kiekvienos parduotuvės poreikius.
Pasak „Maxima“ atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės, tinklo parduotuvėse trumpo galiojimo prekės yra nukainojamos paskutinę galiojimo dieną, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki galiojimo pabaigos. „Stengiamės užtikrinti, kad prekės būtų parduotos ir jų nereikėtų sunaikinti“, – sakė O. Malaškevičienė.
Pasibaigus galiojimo terminui, maistas patenka į specialius utilizavimui skirtus konteinerius, kurie nėra prieinami pirkėjams. Daugiausia utilizuojami greitai gendantys produktai – daržovės, vaisiai, pieno produktai ir pan. Šis utilizuojamų produktų bendras skaičius kelinti metai daugiau mažiau išlieka stabilus. Utilizuoti skirti produktai perduodami „Maxima“ parduotuvių tinklą aptarnaujančiai įmonei UAB „Biodegra“.
Pasak O. Malaškevičienės, neretai tokie produktai, kaip daržovės ir vaisiai atiduodami patikimiems ūkininkams, auginantiems kiaules. Taip pat ne kartą buvo atsiliepta į medžiotojų prašymus, kurie rūpinasi kad žiemą būtų pamaitinti miško žvėrys.
Pasak „Maxima“ atstovės, su „Maisto banku“ šis prekybos tinklas bendradarbiauja jau ne vienerius metus. Tačiau labdarai skiriami švieži, ne besibaigiančio galiojimo produktai.
