A. Lisauskas Vilniaus apygardos teismo prašo pripažinti
neteisėtu ir negaliojančiu Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo
prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti jį savo poelgiu pažeminus
teisėjo vardą. Ieškovas taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir
negaliojančiu pačios prezidentės gegužės 15 dienos dekretą dėl
jo atleidimo iš pareigų. Grįžti į ankstesnį darbą teisininkas
nepageidauja.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo A. Lisausko
ieškinį Teisėjų tarybai ir prezidentei. Sprendimas bus skelbiamas
gruodžio 11 dieną.
„Paprieštarauti prezidentei reikia turėti neeilinio stiprumo
stuburą“, - sakė jo bylą nagrinėjančiai teisėjai posėdžio
pabaigoje A. Lisauskas.
A. Lisauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikto tyrimo
metu surinktais duomenimis, šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos
kodekso reikalavimus, teisingumo, nešališkumo ir nepriklausomumo
principus, darė įtaką muitinės pareigūnams ir savo kolegai,
toleravo kitų teisėjų įtaką jo nagrinėjamose bylose. Remiantis
šia STT medžiaga vėliau buvo priimti sprendimai dėl Kauno miesto
apylinkės teismo teisėjo atleidimo.
Tuo tarpu A. Lisauskas teigė, kad, būdamas teisėju, nepadarė
nieko tokio, dėl ko turėjo būti atleistas už teisėjo vardą
žeminantį poelgį - STT medžiagoje minimi jo nutarimai
administracinėse bylose palikti galioti, kitas šalis jie tenkino ir
jos skundų nerašė. Jam antrino ir jo advokatė Birutė
Rutkauskienė.
„STT pusę metų sekė ir neužfiksavo, kad teisėjai imtų
kyšius ar jiems kas nors juos būtų davęs“, - sakė advokatė. Savo
kalbą ji baigė prašydama apginti teismo „gerą Lisausko vardą“,
nes likdavo galioti 99 procentai jo priimtų sprendimų.
Tuo tarpu A. Lisauskas skundėsi, kad atleidimas jams sukėlė
neigiamų pasekmių.
„Netekau darbo, teisės į socialines garantijas, netekau teisės
dirbti valstybės tarnyboje, advokatūroje ir tris mėnesius į
bedarbio pašalpą“, - skundėsi eksteisėjas.
Jis ir jo advokatė teismo prašė liudytoju apklausti STT Kauno
skyriaus pareigūną.
„Neturiu vilties į teisingą teismą, jeigu atmetate liudytojo
apklausą“, - sakė teisėjai ieškovas, kai ji atmetė prašymą dėl
liudytojo apklausos. Liudytojo apklausos nepageidavo ir teisme
dalyvavusios Teisėjų tarybos ir prezidentės atstovės.
A. Lisauskas teigė, kad STT medžiagoje yra vien tik prielaidos, o
operatyviniai veiskmai daugiau nei pusė metų galėjo būti atliekami
neteisėtai, jų metu gauta informacija, anot jo, neturi jokios
įrodomosios galios. Ieškovas teigė, kad aštuonių STT
informacijoje minimų asmenų jis net nepažįsta.
„Nuo 1979 metų dirbau tardytoju ir esu labai gerai susipažinęs
su operatyviniu darbu, kurse Volgograde susipažinaus su įsakymais,
susijusiais su operatyvine medžiaga. Visą operatyvinę medžiagą
visada reikia atidžiai ištirti ir patikrinti. Kokiu pagrindu
pradėti operatyviniai veiksmai pradėti mano atžvilgiu? Virš metų
sekę, klausę negalėjo prieiti iki ikiteisminio tyrimo pradžios!
Septynios Šiaulių apygardos nutartys, kuriomis sankcionuoti
veiksmai. Neaiškūs laikotarpiai, kurių pagrindu buvau sekamas,
nutartyse nenurodyti operatyvinių veiksmų motyvai. Galimai atgaline
data sankcionuotas operatyvinių veiksmų atlikimas“, - teismui
aiškino A. Lisauskas.
Buvęs teisėjas teigė, kad skubotai buvo apkaltintas ir
neturėjo galimybės pasiteisinti, buvo pažeistos jo, kaip piliečio
konstitucinės teisės.
„Lietuvos žiniasklaida citavo slaptų telefoninių pokalbių
turinį - STT galbūt nutekindama slaptą informaciją padedant
žiniasklaidai siekė suformuoti visuomenės požiūrį ir darė
poveikį“, - skundėsi atleistas teisėjas.
Tuo tarpu Teisėjų tarybos ir prezidentės atstovės mano, kad
A. Lisausko ieškinys turėtų būti visiškai atmestas.
„O kokio jūs norėtumėte teisėjo savo byloje? „, - klausė
ieškovo prezidentės atstovė Aistė Samuilytė-Mamontovė,
priminusi, kad teisėjui keliami nešališkumo, pareigingumo,
sąžiningumo ir kiti kriterijai, juos pripažįsta ir užsienio
valstybių teisininkai, nes tik per šiuos kriterijus įgyjamas
pasitikėjimas visuomenėje ir tada teisėjai būna vienodai teisingi
spręsdami bylas.