Ar liberalcentristai tunelio gale išvys šviesą?

Liberalų ir centro sąjungos tarybos posėdyje išvardijęs priežastis, dėl kurių jo bendražygiai Seime negavo nė vieno mandato, 50 metų Algis Čaplikas pareiškė nebebūsiąs partijos vedlys.

Liberalcentristų tarybos posėdyje A. Čaplikas pareiškė apie atsistatydinimą.<br>E. Baronaitė
Liberalcentristų tarybos posėdyje A. Čaplikas pareiškė apie atsistatydinimą.<br>E. Baronaitė
Daugiau nuotraukų (1)

Erika Baronaitė („Lietuvos rytas")

Nov 26, 2012, 7:58 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 3:27 AM

Prieš Seimo rinkimus likti valdžioje pasiryžę liberalcentristai praėjusį šeštadienį surengtame tarybos posėdyje aiškinosi, kodėl jiems tai padaryti nepavyko.

Į Raseinių rajone įsikūrusią kaimo turizmo sodybą „Karpynė” susirinkę liberalcentristai svarstė, ar būtina dabar atstatydinti partijos vadovybę, taip pat diskutavo apie ateitį.

Pusantrų metų partijai vadovavęs A. Čaplikas pareiškė atsistatydinąs. Tačiau po diskusijų nuspręsta leisti pirmininkui eiti pareigas iki partijos suvažiavimo, kuris vyks anksčiau, nei planuota, – kitų metų kovo mėnesį.

Siūlė įvairias išeitis

Po vieniems netikėto, kitiems laukto A. Čapliko pareiškimo apie pasitraukimą savo nuomonę pareiškė per trisdešimt tarybos narių.

Vieni savikritiškai vertino savo indėlį į rinkimus, siūlė nelaukiant suvažiavimo pakeisti vadovybę, suformuoti laikiną valdybą arba darbo grupę, kuri surinktų nuomones apie partijos veiklą.

Bet dalis liberalcentristų siūlė iki suvažiavimo nedaryti tokių skubotų sprendimų.

Kai kuriems tarybos nariams atrodo, kad reikėtų keisti sąjungos pavadinimą, kiti išeitį mato tik pasikvietus naują vedlį, kuris atliktų partijos gelbėtojo vaidmenį.

Galiausiai partijos pirmininko pavaduotojas Regimantas Čiupaila pareiškė, kad priimamas A. Čapliko atsistatydinimas, tačiau pavedama jam eiti pareigas iki suvažiavimo.

Paklausus, ar yra prieštaraujančių, salėje nepakilo nė viena ranka.

Žmonės nebalsavo už tiesą?

A. Čaplikas „Lietuvos rytui” aiškino, kad jis – patyręs politikas, todėl buvo prisiėmęs atsakomybę dėl rinkimų.

„Pergalė rinkimuose priklauso ne tik nuo pirmininko, bet ir nuo partijos narių iniciatyvos, idėjų, galimybės jas pateikti tautai per informavimo priemones”, – teisinosi politikas.

Anot jo, liberalcentristai neturėjo laiko tinkamai pasiruošti rinkimams, nes dalyvavo įvairiuose valdžios skandaluose ir dėl to buvo išmušti iš vėžių.

„Partijos stabilumui naudos neduoda ir liberaliam sparnui būdingi nuomonių skirtumai, nesutarimai, skilimai.

Bet manau, viena pagrindinių priežasčių, kodėl pralaimėjome, yra tai, jog rinkimų programoje kalbėjome tiesą, o žmonės negirdi tiesos – jiems reikia kalbėti tai, ką jie nori girdėti.

Pagrindinis iš žmonių girdėtas priekaištas, kad mes pasisakėme už atominę elektrinę.

Žmonės išsirinko valdžią tokią, kokią turi, o po rinkimų vėl sėdi, piktinasi, spjaudosi”, – dėstė A. Čaplikas.

Stebėjosi lyderių elgesiu

Posėdyje neneigta, kad ne vienus metus valdžioje buvusi liberalcentristų sąjunga po šių rinkimų į Seimą išgyvena krizę.

Pasak buvusio parlamentaro Sauliaus Lapėno, partijoje, kuri nepatenkinta savo rinkimų rezultatais, krizė – normalus reiškinys: „Kiekvienas pralaimėjimas yra laimėjimo pradžia.

Jeigu į šoną padėsime neviltį, pyktį, negebėjimą suvokti, kas atsitiko, manau, surasime tinkamus sprendimus.

Vadovauti tinkamų lyderių yra, bet galimas ir toks variantas – jei dauguma partijos narių pasakytų, jog savo darbą padarė ir traukiasi, bus skelbiamos partijos laidotuvės.”

Politikas mano, kad po pralaimėtų rinkimų lyderių savikritika gali duoti daugiau naudos nei „mesijo” pasikvietimas.

„Per pastaruosius metus partijoje susiklostė toks darbo pobūdis, kad net vadovybės nariai negali reikšti savo nuomonės, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas.

Mane ypač buvo sugluminę, kai valdybos posėdyje pateikus rinkimų kandidatų sąrašą išgirdau prašymą išlikti santūriems ir per daug to sąrašo nekomentuoti”, – stebėjosi S. Lapėnas.

Sugrius ar atsigaus?

Tarybos posėdyje buvo kalbėta ir apie partijos sužvaigždėjimą – partijos elito atotrūkį nuo eilinių narių.

Tačiau dėl to, anot A. Čapliko, sąjunga sugriūti neturėtų, nes jos struktūra yra stipri.

„Visus išgirstus pasiūlymus reikia išanalizuoti, numatyti pagrindinius žingsnius ir suvažiavime leisti partijos nariams pasirinkti, kokiu keliu toliau eiti.

Galbūt reikės jungtis prie kokios nors kitos partijos”, – kalbėjo buvęs kultūros ministras Jonas Jučas.

Tačiau, pavyzdžiui, buvęs ilgametis Seimo narys Vytautas Bogušis liko optimistas: „Mes laikinai išėjome į dimisiją, bet tikrai grįšime prie Lietuvos valdžios vairo.”

Garsioji prezidento našlė citavo Staliną

* Praėjusį šeštadienį „Karpynėje” posėdžiavo ir beviltiškai Seimo rinkimuose pasirodžiusios Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė Kristina Brazauskienė su būreliu bendražygių.

* „Naujos partijos valstybei per rinkimus nerūpi. Mes neturėjome nei pinigų, nei stebėtojų rinkimų apygardose, o J. Stalinas sakė: „Laimi ne tas, kuris balsuoja, o tas, kuris skaičiuoja.” Šiuose rinkimuose mes neskaičiavome, todėl nieko negavome”, – šypsodamasi kalbėjo garsioji našlė.

* K. Brazauskienė aiškino, kad po pralaimėjimo ji su savo organizacijos nariais dažnai susitiks aptarti partijos veiklos, kad pasiektų pergalę kituose Seimo rinkimuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.