Anot teisėjo, teismui teko nagrinėti tik mažą dalį to, kas buvo surinkta ikiteisminio tyrimo metu. „Išteisinamasis nuosprendis praktiškai buvo priimtas jau 2010 m. vasario 26 d., kai prokuroras Ramūnas Šileika priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Laimutės Stankūnaitės, Violetos Naruševičienės ir Jono Furmanavičiaus atžvilgiu“, - sakė A. Cininas.
Į teismą atkeliavusioje byloje A. Ūsas buvo kaltinamas tik apnuoginto vaiko laižymu ir prašymu laižyti vaiką. Buvo nagrinėjama tik pirmoji šio kaltinimo dalis.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas vadovavosi liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, nagrinėjo nufilmuotas mergaitės oficialias apklausas ir tai, ką uždaręs savo vaiką namuose jai darė D. Kedys.
Teismo teigimu, D. Kedžio padaryti įrašai yra neteisėti, žemina vaiką, pažeidžia jo teises, Lietuvos įstatymus ir Vaiko teisių apsaugos konvenciją.
Be to, šių įrašų, teismo teigimu, visiškai nebuvo tikslo daryti, nes mergaitė jau buvo apklausta, jos parodymai užfiksuoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Visuomenei pateikti įrašai buvo sumontuoti iš atskirų epizodų. Teismas jų suskaičiavo net 50. Iš viso D. Kedys su savo dukra buvo surengęs mažiausiai devynis filmavimo seansus, kurių metų vaikas buvo žeminamas, jam daromas psichologinis spaudimas, įtaką.
Tai rodo ir mergaitės kalba, į tėvo klausimus ji atsako tai, ką iš jos norėjo girdėti D. Kedys.
D.Kedžio padarytuose įrašuose keičiasi ir lytinių organų pavadinimai. Mergaitė pirma juos vadina vienaip, vėliau kitaip. Kadangi vaikas tuo metu buvo uždarytas namuose, L. Stankūnaitei su dukra susitikti nebuvo leidžiama, tai tik įrodo, jog vaiko seksualinė patirtis atsirado ir tobulėjo Kedžių namuose.
Teismas taip pat pabrėžė, kad byloje esančios psichologų išvados yra ne kaltinančios, o išteisinančios A. Ūsą.
D.Kedys ilgą laiką priešinosi psichologinei dukters ekspertizei, vaiką slėpė, izoliavo jį namuose. Kai mergaitę pagaliau pavyko apklausti psichologams, šie net ir nežinodami, kokią įtaką ir „dresiravimą“ ji patiria namuose, konstatavo, kad vaikas gali būti įtakojamas.
Abiejų Kedžių, Neringos Venckienės bei jų kaimynių parodymų teismas nevertino, kaip ir onkologės Laimos Bloznelytės–Plėšnienės.
Anot A. Cinino onkologė pasakojo apie tai, ko kaltinimuose nėra – apie nuogumą, lytinį organą. Kedžių giminės parodymai, anot jo, yra paremti vieninteliu šaltiniu – vaiko pasakojimu, kuris buvo suformuotas netinkamu būdu jos pačios tėvo.
Įvertinta ir tai, kad N. Venckienė nekenčia L. Stankūnaitės. Tai buvo akivaizdu ir teisme, kai tuometinė Kauno apygardos teismo teisėja buvusią savo brolio sugyventinę išvadino valkata ir panašiais žodžiais.
Poligrafo parodymais teismas taip pat suabejojo. Tyrimą atlikęs specialistas turi tik fiziko išsilavinimą, neturi jokių psichologijos pagrindų, taip pat neaišku, kokia metodika vadovaujantis buvo apklausinėjami A. Ūsas ir L. Stankūnaitė.
Skųsti šį teismo sprendimą gali tik proceso šalys. Nei N. Venckienė, nei kiti Kedžių šeimos atstovai tokiais nėra.
A. Ūso tėvai teismo nuosprendžiu yra patenkinti, tad skųsti gali nebent Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurios advokatė savo baigiamojoje kalboje prašė A. Ūsą pripažinti kaltu.
„Aš norėčiau, kad nuosprendis būtų apskųstas, kad jį išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir būtų panaikintos bet kokios dvejonės pačiu aukščiausiu lygiu“, - sakė A. Cininas.
